Sápmi

Taa láá Kiasma sämi­čáitálduv taidâreh – Petra Laiti: ”Kalga leđe tehálâš sämmiláid, mut perustittiđ meid iärásijd”

Uđđâ čáitálduvâst lii taaiđâ ovdâmerkkân Nils-Aslak Valkeapääst já Lada Suomenrinnest. Čáitáldâh lekkâs njuhčâmáánu loopâst.

Målning av en person som sitter i en solstol på en snötäckt mark, omgiven av renar och en drönare flygande i himlen.
Siri Baggerman taaiđâtyeji The Drone (2021) lii uási Oovdiš áinooh -čáitálduvvâst Kiasmast. Govva: Siri Baggerman

Taan kiđđuv Helsig tááláštaiđuu museost Kiasmast lekkâs vijđes sämitaaiđâ čáitáldâh, mon nommâ lii Oovdiš áinooh, suomâkielân Entiset ainoat. Čáitáldâh lii tohhum ovtâspargoost Sämimuseo Siidain já tom lii kuratistám eromâšäššitobdee Petra Laiti.

Oovdiš áinooh -čáitáldâh lii vuosmuš sämmilâš stuorrâčáitáldâh Helsigist já toos lii väljejum taaiđâ paijeel 20 taidârist. Suomâ pel Säämist mieldi láá ovdâmerkkân Outi Pieski, Lada Suomenrinne, Marja HelanderNiillas Holmberg. Lasseen lii taaiđâ meiddei Áillohašist ađai Nils-Aslak Valkeapääst.

Sameaktivisten Petra Laiti fotograferad i Deatnu.
Eromâšäššitobdee Petra Laiti tuáimá čáitálduv kuraattorin. Govva: Petra Laiti

Laiti muštâl, et iänááš uási taidârijn puátih eres soojijn Säämist ko Suomâst. Mieldi láá meiddei ij-sämmilâš taidâreh, kiäh láá kieđâvuššâm sämmiláid taiđuustis teikkâ taiđuuh maid mottoom nubbe čáitálduv sämitaidârijn lii iävtuttâm fáárun.

– Fáárust lii taaiđâ ovdâmerkkân taažâ grafikkár já taaidâr Arvid Sveenist, kii lii ráhtám hirmâd merhâšittees já fiijnâ sämmilijd poolitlijd posterijd, Laiti muštâl.

”Kalga leđe tehálâš sämmiláid, mut perustittiđ meid iärásijd”

Kiasma lii ohtâ Suomâ stuárráámus museoin já tuuriistuáinámušâin. Äššitobdee Petra Laiti muštâl, et Kiasma kuosijn iänááš uási ij lah sämmiliih.

Laiti mielâst lâi mielâkiddiivâš kuratistiđ taggaar ubâlâšvuotâ, mii ličij merhâšittee sämmiláid, mut siämmást perustit keččeid, kiäh iä lah ubâ tärhistâm maggaar sistuálu Kiasmast lii.

– Lam valjim taiđuu, mii kuáddá fáárust mainâsijd, historjá já tuáváid já puoh. Mut ij kuittâg meendu ennuv ovdâmerkkân tekstáin čielgejum, et maggaar lii sämmilâš, já magareh láá mii traumah, iloh já mácuheh.

Oovdiš áinooh -čáitálduv uásih puátih uáinimnáál ive 2026 roovvâdmáánust sämimuseo Siidan. Laiti mielâst taaiđâ puáttim Sáámán tovâttij hävskis háástuid taiđuu valjiimân.

– Peessim smiettâđ tom, et maggaar čáitáldâh lii tobbeen Helsigist ij-sämmilij lunne já maggaar tot kolgâččij leđe Säämist sämmiláid. Tot lii fijnâ já njuolgist luksus-tile leđe kuraattorin, já et piäsá kuábbáá-uv náál iskâđ, Laiti muštâl.

Oovdiš áinooh -čáitáldâh lekkâs Helsigist tááláštaiđuumuseost Kiasmast 27. njuhčâmáánu já lii uáinimnáál čohčâmáánu räi.

Uási čáitálduvvâst puátá uáinimnáál Anarân Sämimuseo Siidan roovvâdmáánust 2026.

Ođđasamosat: paketissa on 10 artikkelia

”Dolvot”-lávllačállin­leairras Sámi artisttat besset ovttas ráhkadit musihka. Leairra bohtosiin riegádit ođđa musihkkabihtát áibbas ođđa ovttasbargguin.

Bálgosiid ovttastusa ovddasteaddjičoahkkimis ságastalle rašes áššiin, vai boahtteáiggi ovttasbargu buorrána.