Zbigniew Herbert. Poemas

LMA Vrublevskių bibliotekos darbai, 2022

In 1573, Henry de Valois, Duke of Anjou, was elected as the king of the Polish–Lithuanian Commonwealth, and some literary works were published to familiarize the French public with the history of Poland and Lithuania, the geographical and economic situation of the country. Some Polish historical works were translated into French (e.g. the chronicle of Jan Herburt of Felsztin), many poets wrote occasional poems, dedicated to the future king, in French, Polish, and Latin. This article aims to discuss the poem Henrias, dedicated to Henry de Valois, written in Latin by a French poet under the pseudonym Jean de La Gessée, – a rare and completely unexplored work until today. Henrias was addressed not only to the future king but also to the court, the French diplomats and ambassadors of the Polish–Lithuanian Commonwealth. Henry de Valois is portrayed here according to the tradition of Renaissance epic poetry by using an ethical model of the ruler’s “virtues” and by discussing the ruler’s p...

2010

SOTER: Journal of Religious Science, 2013

Dalia JAKAITĖ šiaulių universitetas KRIKšČIONIšKOJI KULTūRA IR RELIGIJOTYRA Dievo Motinos vaizdinys lietuvių poezijoje: mistikos (ir) kraštovaizdžio akiratis Straipsnyje nagrinėjamas Švč. Mergelės Marijos vaizdavimas XX a. lietuvių poezijoje. Tekstų atranką ir tyrimo kryptį lemia dvejopas objektas: poetinis kraštovaizdis ir krikščioniškosios mistikos akiratis. Pavadinimu iškelta mistikos ir kraštovaizdžio sąveika reiškia ne tik pačią vietą, bet ir joje veikiantį subjektą, jo mistinę patirtį. Straipsniu siekiama apimti platų istorinį, estetinį bei religinį poezijos lauką. M. Gustaičio, B. Brazdžionio, Antano Jasmanto, A. Mackaus, D. Kajoko ir kitų poetų kūrybos tyrimas atskleidžia archetipinį Marijos vaizdinį ir poetinį konkrečių autorių individualumą. The article analyses the portrayal of St. Mary the Virgin in the 20th century Lithuanian poetry. The selection of texts and the direction of research are determined by a twofold object: landscape and horizon of Christian mysticism. The interaction between mysticism and landscape emphasised in the title means not only the place itself, but also the subject acting in that place, one's mystical experience. The aim of the article is to cover a wide range of historic, aesthetic and religious poetic field. The research of the poetry of M. Gustaitis, B. Brazdžionis, Antanas Jasmantas, A. Mackus, D. Kajokas and other poets reveals the archetypal image of Mary and poetic individuality of particular authors.

Literatūra

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutas Vilniaus universitetas Anotacija. Straipsnyje nagrinėjama Senekos veikaluose Laiškai Lucilijui, Apie laimingą gyvenimą ir Apie Apvaizdą apibrėžta laimės, malonumo ir likimo koncepcija. Keliami klausimai: ką Seneka vadino tikru ir netikru malonumu, dėl ko ragino kovoti ir atlikdavo auspicijas, ar filosofas tikėjo, jog žmogus gali pakeisti savo likimą ir pasiekti laimę? Aptariami Senekos traktatuose dažni kario ir ligonio įvaizdžiai, kuriais filosofas vaizdingai ir emocionaliai perteikė stoikų filosofiją. Daroma išvada, kad Seneka suvokė laimę kaip sėkmingą charakterio tobulinimą. Pagal Seneką, charakteris yra animus dalis, o animus yra Dievo dalis, todėl žmogus turi stengtis būti panašus į mylintį, drąsų, intelektualų karį-filosofą, noriai vykdantį savo vado-Dievo įsakymus. Labiausiai Seneka skatino ugdytis sunkiausiai pasiekiamą dvasinę savybę-tikrą nuolankumą Dievui, kai mylimo ir mylinčio Dievo siunčiamas nelaimes ir skausmą žmogus gali priimti ramiai, išsaugodamas meilę Jam savo širdyje.

Verbum, 2016

MELNIKIENĖ, DANGUOLĖ, 2016. L’onomatopée, ou le « monstre hybride ».Paris: Hermann Éditeurs. – 286 p.Danguolės Melnikienės knyga apie onomatopėjas, žodžius esančius kalbų paribiuose, susideda iš trijų pagrindinių dalių: pirmojoje yra apžvelgiamos kalbos atsiradimo (onomatopėjinės ir fonocentrinės) teorijos, antrojoje nagrinėjamas onomatopėjų lingvistinis statusas, o trečioji – skirta onomatopėjų leksikografinio aprašo analizei.

La Mémoire des lieux dans l'oeuvre de Georges Perec. Textes réunis par Rabâa Abdelkefi. Préface de Bernard Magné. Tunis, Les Éditions Sahar, 2009., 2009

Problemos, 2014

1984 m. vasario 21 d. Filosofijos, sociologijos ir teisės institute L. Degėsys apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Gnoseologinės problemos Dž. Santajanos filosofijoje“. Mokslinis vadovas – prof. B. Genzelis, oficialieji oponentai: prof. N. Julina, doc. B. Kuzmickas. 1986 m. vasario 18 d. Vilniaus universitete J. Baranova apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Pragmatistinė V. Džeimso tiesos koncepcija“. Mokslinis vadovas – prof. R. Plečkaitis, oficialieji oponentai: prof. I. Zaksas ir T. Sodeika. Tą pačią dieną A. Juozaitis apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Subjektyvioji realybė ir istorinis subjektas V. Diltėjaus filosofijoje“. Mokslinis vadovas – prof. B. Genzelis, oficialieji oponentai: doc. B. Kuzmickas ir doc. A. Šliogeris.

Relevant Tomorrow, 2006

2010

Religija ir kultūra, 2017

Tekste, skirtame Jacques'o Derrida mirties dešimtmečio minėjimui, bandoma kai kuriais aspektais apmąstyti jo filosofijos santykį su religija. Différance ir "pėdsako" sąvokų pagrindu aptariama laiko ir erdvės problematika, tradicinė "graikiško" ir "žydiško" mąstymo priešprieša interpretuojama kaip įtampa tarp onto-teologinės prezencijos ir mesianinio pažado; akcentuojamas pačios dekonstrukcijos "mesianiškumas".