Locations of hairy vetch (Vicia villosa Roth) in Lithuania

Geografijos metraštis / The Geographical Yearbook

The article presents the links between the place names of residential areas and the surface relief of their territories. Names with the lexeme kalnas (hill-, mountain-) were chosen for the study. In total, in Lithuania are about 250 of them. 50 villages with such names marking the surface mountainousness were analyzed. Topographic maps were used to clarify the features of the terrain, the transverse profiles of the surface of the areas were drawn, and a very variable change in the accommodation of the areas in the 20th century was analyzed. In some cases, archaeological data are also used.

Bibliotheca Lituana, 2012

The article analyzes the state of research on the old historical Lithuanian personal libraries, including the means of inquiry and sources. The author also analyzes the similarities between personal library research and institutional library research.It was found that book ownership marks are the main and most widely applicable personal library research source. This resource is used productively after Lithuanian scientific libraries have accelerated the scientific cataloging of the old books and started recording the provenance of each item (such catalogs include catalogs of the Elsevier, the Aldine, paleotypes, Bibliotheca Sapiehana by Vilnius University Library, Lituanica catalog by the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, and the catalog of the 15th and 16th century books in Kaunas libraries by Kaunas County Public Library). The main and most widely applied Lithuanian historical personal library method is the provenance method, although good results are obtai...

Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 2009

Colloquia, 2021

Lietuvoje į doktorantūros studijas kasmet įstoja apie 600 doktorantų, iš jų apie 70 renkasi humanitarinių ir apie 150 socialinių mokslų sritis. Remiantis įvairiais tyrimais, studijų nebaigia ir akademinę bendruomenę palieka net 5-50 procentų doktorantų 1. Apmaudu, tačiau apie doktorantūros padėtį ir problemas jaunieji tyrėjai, jų vadovai ir doktorantūrą organizuojančios institucijos dažniausiai kalba tarpusavyje, o ne viešai, trūksta ir mokslinių tyrimų bei diskusijų šiomis temomis. 2021 m. lapkričio 22 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusi diskusija, kurią čia pateikiame, leido giliau pažvelgti į doktorantų ir jų vadovų patiriamas problemas, pastebėti teigiamus pokyčius, susijusius su 2019 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu beveik du kartus padidinti doktorantų stipendijas, ir suprasti, kad sėkmingai doktorantūrai ir jaunojo mokslininko karjerai svarbi III studijų pakopos vizija, kurią turėtų formuoti akademinės institucijos. Diskusijoje dalyvavo Dalia Satkauskytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja, Axelis Holvoetas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius, Gitana Vanagaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto profesorė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, Saulius Vasiliauskas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas, Jovita Žėkaitė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė, ir Eleonora Dagienė, Leideno (Nyderlanduose) universiteto doktorantė ir Mykolo 1 2020 m. STRATA parengtoje Mokslo būklės apžvalgoje pateikiama, kad 2012-2019 m. tik 4,6 proc. iš bendro studijuojančių doktorantų skaičiaus nutraukdavo studijas. O štai 2020 m. MTEP ataskaitoje Investicijos į MTEP ir inovatyviosios bei sumaniosios ekonomikos vystymą: pasiekimų, išmoktų pamokų ir išliekančių plėtros poreikių "žemėlapis" minima, kad "[t]ik pusė doktorantų baigia studijas". DOKTORANTŪRA LIETUVOJE-"BE LŪKESČIŲ, GAIRIŲ IR STUDIJŲ POLITIKOS" Romerio universiteto tyrėja. Diskusiją moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Šiuolaikinės literatūros skyriaus doktorantė Karolina Bagdonė. Karolina Bagdonė: Šį pokalbį pradėti verta, nes jaunieji mokslininkai atsiranda, dingsta, galbūt sėkmingai baigia doktorantūrą, o tarp atsiradimo ir tapimo mokslininku apie juos kalbama mažai, nebent kalbamasi tarpusavyje. Norėčiau pradėti nuo bendresnio klausimo: 2009 m. tuometis Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas Eugenijus Butkus interviu teigė, kad tik pusė doktorantų baigia doktorantūrą. Kaip jums atrodo, kokia yra dabartinė doktorantūros situacija Lietuvoje, praėjus 12 metų? Ar turime kalbėti apie tuos pusę nebaigiančiųjų doktorantūros, o gal yra geriau? Jovita Žėkaitė: Nuo 2009 m. turime labai mažai duomenų, ir tie duomenys kartais yra prieštaringi, todėl labai sunku spręsti, ar situacija pagerėjo, ar pablogėjo. Yra aspektų, į kuriuos atsižvelgdami galime įvertinti įvykusius pokyčius, pavyzdžiui, didesnės stipendijos, o tai yra akivaizdus pagerėjimas. Kiti aspektai-kad daug doktorantų palieka, nebaigia studijų-lieka ne iki galo įvertinti. Vienos bendros visų 25 institucijų, kurios turi doktorantūros teisę, suvestinės, kiek doktorantų įstojo ir kiek baigė, nėra. Doktorantas gali sustabdyti studijas, tada dar yra "Keturi plius vienas" 2 principas, nėra taip paprasta viską suskaičiuoti, o ir skirtingos institucijos, atsakingos už stebėseną, seka skirtingus duomenis. Pavyzdžiui, apgintų disertacijų skaičių. Dalia Satkauskytė: Mano asmeninė statistika tokia-turėjau 4 doktorantus, iš jų 2 apsigynė, viena studijuoja, viena studijas paliko. Ir paliko dėl klausimo, kuris kyla nuolat,-dėl prasmės ir perspektyvos. Kai kalbame apie doktorantūrą, turime galvoti, kad tai yra integrali mokslo ir studijų dalis. O ilgą laiką apie tai galvojama nebuvo. Net kai doktorantams kėlė stipendijas, teko įrodinėti atsakingiems ministerijos atstovams, kad tai yra sistemos dalis. Ir jeigu sakai "a", turi sakyti ir "b". Jeigu pakeli doktorantui stipendiją ir nepakeli jauniausiojo mokslo darbuotojo algos, kuri vienu metu buvo labai sumažėjusi, žmogus labai susimąsto. Tai čia finansiniai dalykai.

Karo archyvas, 2007

raudonosios armijos 16-oji lietuviškoji šaulių diviZija: kelias nuo suFormavimo iki katastroFos prie aleksejevkos (1941-1943 m. vasaris-kovas) Dr. Rimantas ZIZAS Lietuvos istorijos institutas Įvadas. Raudonosios armijos sudėtyje Vokietijos-sssR karo frontuose kariavo 16-oji lietuviškoji šaulių divizija (toliau-16 LšD). Kitoje fronto linijos pusėje vokiečiams nepavykus suformuoti analogiškos karinės frontinės formuotės-ss lietuvių legiono (divizijos), raudonajai lietuviškajai divizijai šio karo istorijoje atitenka išskirtinė vieta: ji buvo didžiausias svetimoje armijoje Vokietijos-sssR karo metais suformuotas ir fronte veikęs lietuviškas junginys, jam buvo lemta nueiti sunkų ir sudėtingą, didžiulių nuostolių ir kančių pareikalavusį kovos kelią. Jokia kita Antrojo pasaulinio karo metų lietuviška karinė formuotė neturi tokios gausios ir įvairios istoriografijos. objektyviai tai, be abejo, lėmė ilgas sovietmetis, šio laikotarpio sovietų valdžios Lietuvoje politiniai, propagandiniai uždaviniai ir poreikiai. šios divizijos ir sovietinio ginkluoto pogrindžio Lietuvoje veikla buvo lietuvių tautos "visaliaudinio" priešinimosi nacistinei Vokietijai išraiška. Galima kalbėti apie du svarbiausius jų raiškos būdus: Raudonosios armijos lietuviškasis junginys atstovavo lietuvių tautai ir vykdė jos politinę valią karo frontuose, o sovietiniai (raudonieji) partizanai šią misiją atliko vokiečių užnugaryje. 16 LšD istorija atskleista J. Dobrovolsko monografijoje 1 , kituose šio autoriaus darbuose 2 , archyvinių dokumentų ir medžiagos rinkiniuose 3 , fotoalbumuose 4 , divizijos karių atsiminimų, publicistinio

2013

Scientis claims that the majority of consumers have a negative attitude towards fast food consumption. And a paradoxical situation has arisen due to a fast-food consumption. The fast-food consumption is not decreasing, but rather - growing, projected growth from 2009 to 2014. For this reason, it is important to make research under consumer attidutes to fast-food consumption. Consumer attidutes are analised through the emotional, cognitive and behavioral components. The main purpose of the study - after the determination of consumer attitude components towards fast food, to set fast food perspective in Lithuania. The research methods: a quantitative questionnaire survey method, linear regression analysis. Results obtained have shown that consumer attitude to fast food consumption is based on the behavior of the learning process. Perspective of fast-food consumption in Lithuania is related to the investment in high-quality food raw materials, the fast-food place and its characteristic...

Mokslas - Lietuvos ateitis, 2016

Šis straipsnis yra atvirosios prieigos straipsnis, turintis Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licenciją (CC BY-NC 4.0), kuri leidžia neribotą straipsnio ar jo dalių panaudą su privaloma sąlyga nurodyti autorių ir pirminį šaltinį. Straipsnis ar jo dalys negali būti naudojami komerciniams tikslams.

Deeds and Days

Taikomoji kalbotyra, 2012

The paper investigates a twofold attitude towards linguistic diversity in the Lithuanian-speaking community, where, on the one hand, the dialects are valorised as a national and ethnographic asset and, on the other hand, certain restrictions on their use are imposed because of association with a lower social value and negative stereotypes. Three direct attitudinal studies serve as an empirical basis for the research: a quantitative survey, qualitative interviews and an experiment with high-school students on stereotypical traits of the dialect speaker. When discussing future prospects of dialect change, the overt values of the speakers are compared with the findings of the speaker evaluation experiment that have revealed subconscious values of dialectal speech. The research has shown that compared to the Soviet times, the ideological climate regarding dialects has become more politically correct. Positive attitudes are most prominent at a declarative level and when regional identity...

2010

Kvietimas į "Darbo Lietuvai" seminarą Vašingtone jaV lieTuViŲ BendruoMenė kviečia visus lietuvius, organizacijų atstovus, lB darbuotojus ir pareigūnus, kuriems rūpi įtvirtinti lietuvos nepriklausomybę, į darBo lieTuVai SEMINARĄ Vašingtone, 1990 m. rugsėjo 27-30 d. Seminaro tikslai: * susipažinti su padėtimi lietuvoje * sudaryti paveikų lietuvos reikalams ginti darbuotojų tinklą * aplankyti savo atstovus kongrese su prašymu padėti lietuvai * Pasiaiškinti jaV politiką lietuvos atžvilgiu su jaV valdžia * apsvarstyti šiuolaikinius veiklos planus Programos metmenys: Ketvirtadienį, rugsėjo 27 d., sheraton national Hotel * registracija ir susipažinimas su seminaro programa Penktadienį, rugsėjo 28 d., kapitolijuje ir Baltuosiuose rūmuose * Pokalbis su "Baltic Freedom caucus" nariais kongrese * Valstybės departamento ir kongreso atstovų pranešimai apie įstatymus liečiančius lietuvą * seminaro dalyvių pasimatymai su kongreso atstovais * konferencija Baltuosiuose rūmuose Šeštadienį, rugsėjo 29 d., sheraton national Hotel * Įvairūs politinio darbo seminarai * lietuvių politinės veiklos tinklo organizavimas * lietuvos atstovo Vašingtone pranešimas * lietuvos respublikos atstovo pranešimas * iškilminga vakarienė dalyvaujant iškiliam lietuvių draugui Sekmadienį, rugsėjo 30 d., sheraton national Hotel * darbo seminarų tąsa * lietuvių demokratų ir respublikonų posėdžiai * lietuvių advokatų sąjungos ("bar") steigiamasis suvažiavimas