Academia.edu no longer supports Internet Explorer.
To browse Academia.edu and the wider internet faster and more securely, please take a few seconds to upgrade your browser.
2015, Knygotyra
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjama Vinco Kudirkos įvardyta ir vis dar aktuali jo publicistikos problema, kurią pats autorius apibūdino kaip „casus belli“ – pretekstą „karui sukelti“, apkaltinant puolimu prieš tam tikrą socialinį sluoksnį. Remiantis publikuotais šaltiniais („Tėvynės varpais“ ir jau aprašiusiais V. Kudirkos pažiūras autorių darbais), naujai nagrinėjamos visuomenės atgarsį sukėlusios ir tebekeliančios jautriausios temos, atsižvelgiant ir į jų publikavimo imtį. Šio straipsnio tikslai: pirma, aptarti šaltinius, kuriais autorius naudojosi kaip pamatu polemikai plėtoti – juos atsirinko, tyrinėjo (skaitė), vertino, kaupė socialinei kritikai pateikti; antra, įrodyti, kad jie padėjo V. Kudirkai atskleisti socialinių konfliktų priežastis ir nuosekliai juos vertinti XIX amžiaus socialinės raidos kontekste.
Mgr Petit, assomptionniste, fondateur des “Échos d'Orient”, archevèque latin d'Athenes (1868-1927), 2002
LMA Vrublevskių bibliotekos darbai, 2022
In 1573, Henry de Valois, Duke of Anjou, was elected as the king of the Polish–Lithuanian Commonwealth, and some literary works were published to familiarize the French public with the history of Poland and Lithuania, the geographical and economic situation of the country. Some Polish historical works were translated into French (e.g. the chronicle of Jan Herburt of Felsztin), many poets wrote occasional poems, dedicated to the future king, in French, Polish, and Latin. This article aims to discuss the poem Henrias, dedicated to Henry de Valois, written in Latin by a French poet under the pseudonym Jean de La Gessée, – a rare and completely unexplored work until today. Henrias was addressed not only to the future king but also to the court, the French diplomats and ambassadors of the Polish–Lithuanian Commonwealth. Henry de Valois is portrayed here according to the tradition of Renaissance epic poetry by using an ethical model of the ruler’s “virtues” and by discussing the ruler’s p...
Informacijos mokslai, 2016
Straipsnio objektas-lietuvių literatūros kūrinių prieinamumo pokyčiai, įgyvendinus projektą "Lietuvių literatūros klasikos kūrinių perkėlimas į elektroninę erdvę" (toliau-e-klasikos biblioteka) ir sukurtų elektroninių paslaugų poveikis kūrinių sklaidai ir skaitymo intensyvumui. Tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti subjektyvų vartotojų požiūrį į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendamo projekto metu sukurtas elektronines paslaugas bei įvertinti šių paslaugų pridėtinę vertę, paremtas konstruktyvistine fenomenologijos metodologija ir pridėtinės vertės kūrimo 2-3-6 koncepcija. Pasirinktas kokybinio tyrimo metodas sudarė galimybę pateikti išvadas dėl sukurtos e-klasikos bibliotekos ir elektroninių paslaugų vertės ir šių paslaugų efektyvesnio panaudojimo lietuvių literatūros kūrinių sklaidai bei skaitymo skatinimui.
2015
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. pastas: [email protected]
Baltistica
Putting the Latin source into a wider scientific circulation in 1970 V. Kiparsky, similarly to Ch. Hartknoch and J. Zubatý, relied on the collection of J. A. Comenius' works Opera Didactica Omnia published in Amsterdam in 1657. The Czech linguist included his work Lingvarum Methodvs Novissima first published in 1648 into that collection, however, fundamental differences can be noticed between the first publication and the publication in 1657. The article discusses the reception in the early 20th century of J. A. Comenius' testimony about the loss of the Old Prussian language.
Revista Gestão em Análise, 2018
Parlamento studijos, 2020
Įvadas: žvilgsnio į istorinės socialdemokratijos sampratą aktualumas Nuo XIX a. pabaigos daugelyje Europos šalių tuo metu įsikūrusios socialdemokratų partijos nepaliaujamai didino politinę įtaką visuomenei, o šalyse, kur vyko parlamentų rinkimai, labai sparčiai augo socialdemokratų rinkėjų bei parlamentų frakcijų narių 1. Nors Pirmojo pasaulinio karo metais socialdemokratiją ištiko idėjinė-politinė bei organizacinė krizė, kuri tęsėsi ir pirmaisiais pokario metais bei rimtą iššūkį jai metė rusiškasis bolševizmas, jo pergalė Rusijoje bei tarptautinio komunistinio judėjimo atsiradimas, tačiau daugelyje šalių socialdemokratija išlaikė didelę įtaką darbininkų klasei ir kurį laiką toliau didino politinę įtaką, nors ilgainiui, vienur anksčiau, kitur vėliau, daugelyje šalių susidūrusi su fašizmo (nacizmo) bei dešiniųjų autoritarinių režimų įsigalėjimu, patyrė rimtų politinių pralaimėjimų. XX a., ypač antroje pusėje, socialdemokratija suvaidino svarbų vaidmenį kuriant socialines gerovės valstybes Vakarų Europos šalyse. Anot istorikų, politologų ir kitų tyrinėtojų, nors socialistai-socialdemokratai ne vieninteliai kūrė ir įgyvendino socialinę gerovės valstybę ("Welfare State"), tačiau pirmiausiai būtent jų pastangomis atsirado ir iškilo ("gerovės valstybės") institutai, leidę iš esmės pagerinti
Religija Ir Kultūra, 2008
Straipsnyje bandoma suformuluoti filosofijos didaktikos antinomijas, kylančias iš Tomo Sodeikos praktikuojamos ir skelbiamos filosofijos. Prieštaravimas, Sodeikos nuolat aptinkamas tarp "dialogo" ir "teksto", apima "atvirumo" ir "uždarumo", "išorybės" ir "vidujiškumo" metaforas, filosofijos aptariamas įprastesniais jutimiškumo ir racionalumo terminais: kai tai, kas empiriškai žinoma ir mokymo būdu perduodama, prieštarauja arba nesuteikia "pakankamo pagrindo" idealių "tiesų" mokymui arba skelbimui. Vakarų filosofijos "kilmės" pasakojimas vaizduoja filosofijos mokyklą kaip genealoginį medį, liudijantį aristokratišką kilmę, būtiną etiniam kalokagathia idealui, suprantamam kaip filosofuojančiojo gyvenimo būdas. Antinomija aptinkama tarp "gyvo žodžio klausytojo", praktikuojančio mokytojo pavyzdžiu parodomą gyvenimo būdą, ir uždaros ezoterinės mokyklos "sekėjo". "Dogmatinės" mokyklos atstovas seka tam tikra apibrėžta "paradigma" asmeninio pavyzdžio ir skelbiamo "mokymo" prasme. Sokrato antinomija apibūdina dvejopą mokytojo vaidmenį: sokratiškas "akušeris" sykiu yra ir mokinio sielą formuojantis skulptorius arba ją kultivuojantis "šeimos nuosavybės" šeimininkas. Žiauri pirmojo ironija nuolat atsveriama antrojo "skulptūrinių" ir "agrikultūrinių" metaforų, suponuojančių esamą pavyzdį, mokytojo turimą apriorinio etinio žinojimo idealą. Praktikos ir teorijos antinomija pristatoma, nagrinėjant Meisterio Eckharto ir Tomo Akviniečio didaktiką. Tariamai "praktinė" pamokslininko padėtis neatmeta jo, kaip "įstatymo skelbėjo", vaidmens. Mokytojo įvardijimas "meistru" veda į kitą antinomiją, kurioje susiduria nuoroda į "poietinę" mokymo prigimtį, leidžiančią perduoti mokiniui teksto gamybos amatą, su įsakmiai reikalaujamu filosofijos mokymo performatyvumu. Kanto antinomija-tai prieštara tarp "istorinio" ir "racionalaus" žinojimo. Tik antrasis yra "objektyviai" filosofinis, tačiau būtent jo neįmanoma išmokyti, nes išmokytas jis neišvengiamai tampa "subjektyvus" ir "istorinis". Todėl daugiausia, ką gali padaryti mokytojas, tai išmokyti filosofuoti. Antinomija susidaro tarp filosofo bei filosofijos idėjų ir besireiškiančių jų "fenomenų". Kartu būtina mokymo sąlyga tampa performatyvumas.
Socialinis ugdymas, 2021
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos modeliavimas Lietuvos kongreso pranešimų ir straipsnių pagrindu (Lietuvos kultūros kongresas, 1990). Straipsnyje keliami klausimai, kodėl visų Lietuvos kultūros kongresų organizatoriams ir kultūros žmonėms yra svarbi kultūros politikos problema. Akcentuojama, kad kultūros politikos modeliai paprastai apibrėžiami kaip karkasinis vertybinių nuostatų, kurias užpildo žmonių kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, pagrindas. Kultūros politikos modeliai vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės, bendruomenių ir asmenų savijautą, kūrybingumą ir elgseną. Siūloma kultūros politikos modelius laikyti pagrindiniais analizės vienetais, kai požiūris į kultūrą peržengia individo (idėja, mintis apie kultūrą) ir bendruomenės (kultūra tik socialinėje srityje) logiką. Kultūros politikos modelio sampratos genezę galima atsekti nuo I. Kanto iki šiuolaikinių mokslininkų. Mokslininkai dažniausiai kultūros politikos modelius analizuoja iš skirtingų mokslų, t. y. filosofijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos, edukologijos, dirbtinio intelekto, pažinimo ir kt., pozicijų. Straipsnyje taikoma tyrimo metodologija įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus. Atlikta straipsnių, duomenų turinio analizė ir ekspertų apklausa apie kultūros politikos modelių dinamika leidžia į Lietuvos kultūros politiką pažvelgti sistemiškai, kultūrą suprantant kaip pozityvaus ir kūrybiško gyvenimo būdo analizę, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės. Tyrimo rezultatai atskleidžia motyvuoto kultūros politikos modelio bruožus, pagrįstus pirminiu skirstymu tarp karkasinio dizaino ir kultūros politikos modelių sąveikos.
LMA Vrublevskių bibliotekos darbai
One of the important elements of the educational process at Vilnius University (established in 1579) was debate and defense. During a debate or defense, a student had to defend theses on a certain scholarly subject. For a long time, theses were treated as a secondary historical source in scholarly research. As the concepts of social science and history of ideas develop, the value of this genre is being reassessed and new methodological tools are being created. This trend inspired a comprehensive study of Vilnius University theses for 1579–1773. This article aims to identify the main features of theses as a specific genre of early modern scholarly literature – their functions, types, scope, and social context. In the Vilnius Academy, it was not mandatory to print theses prior to 1773, some of them were made public in manuscript form. Theses did not have a rigid internal structure, and their scope varied from a small publication to a large treatise. It is believed that while a large n...
SOTER: Journal of Religious Science, 2013
Neįgyvendintas Klaipėdos II katalikų bažnyčios projektas Smeltėje tarpukario laikotarpiu 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Klaipėdos miestas išaugo, daugėjo katalikų. Iki tol Klaipėdoje buvo tik viena katalikų bažnyčia, todėl iškilo būtinybė statyti dar vieną bažnyčią. 1937 m. pabaigoje paskelbtas bažnyčios projekto konkursas. Bažnyčią planuota statyti 1938 m., tačiau 1939 m. šiuos planus nutraukė pakitusi politinė situacija. Šiame straipsnyje pirmą kartą bandoma detaliau atkurti Klaipėdos II katalikų bažnyčios projekto konkurso istorinę raidą ir įvertinti vykusio konkurso meninę vertę Lietuvos architektūros kontekste. In 1923 when Klaipėda region has been affiliated to Lithuania, the city of Klaipėda grew up in its dimension and population. Until then there was only one Catholic church in Klaipėda, what generated the necessity to build another church. At the end of 1937 a contest for a church project has been announced. It was scheduled to build the church in 1938, but the altered political situation has suspended those intentions in 1939. This article provides an attempt to reconstruct in more detailed manner the historical development of the contest of the project for Klaipėda's Second Catholic Church and to evaluate the artistic value of this contest in the context of Lithuanian architecture.
The biographical data about the duke Vaidotas Kęstutaitis is rather scarce, thus the historiography is a richer source of information. The available records create a complex narrative; some of the activities attributed to the duke are not directly related to Vaidotas Kęstutaitis. The records can be grouped into two types: facts based on the trustworthy sources, and hypothetical claims, which cannot be confirmed. During the defence of the Kaunas castle, Vaidotas was already mature enough to act as a leader. However, after the defeat, he was captured by enemy. Following his rescue from the Order, Vaidotas could have been given the duchy of Naugardukas in 1365, where he lived until his death. The duke should not be identified with Butautas Kęstutaitis. Also, duke Jurgis was not the son of Vaidotas. There is a large possibility that Vaidotas Kęstutaitis received Kaunas duchy from Algirdas while Kęstutis was in captivity. It is also possible that when captured by enemy, Vaidotas was not ...
2015
Monografija finansuojama Europos socialinio fondo lėsomis pagal projektą „Kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų plėtra žinių ir kūrybos visuomenės kontekste“ (VP1-3.1-MM-08-K-01-017) finansuotas is Europos socialinio fondo lėsų.
Knygotyra, 2017
Už dalykines pastabas ir vertingus patarimus autorė dėkoja Džamilijai Ramazanovai ir Dmitrijui Polonskiui, perskaičiusiems straipsnio rankraštį. 3 BENIS, Artur. Ochrona praw autorskich w dawnej Polsce. In Pamiętnik słuchaczy Uniwersytetu Jagiellońskiego. Kraków, 1887, s. 419-503. 4 Ten pat, p. 443. 5 Ten pat, nr. 63, 86 ir 94. 6 STOLFI, Nicolas. Traité théorique et pratique de la propriété littéraire et artistique. 2 t. Paris,
Parlamento studijos, 2011
Health Sciences, 2022
Tikslas – išanalizuoti sergančiųjų pseudoeksfoliaciniu sindromu (PS) paplitimą, jo pokyčius Kauno miesto gyventojų populiacijoje ir sąsajas su glaukoma bei glaukomos įtarimu. Metodika. Pakartotinio tyrimo metu (2016 m.) tirti 631 Kauno miesto gyventojas. Amžius − 55-83 metai. Atliktas nuodugnus oftalmologinis tyrimas (1262 akys): geriausias koreguotas regėjimo aštrumas, pachimetrija, biomikroskopija, akispūdis (IOS), N-30-F akipločio tyrimas, tinklainės optinė koherentinė tomografija, po medikamentinės midriazės matuotas vyzdžio diametras, fotografuotas akies dugnas, iš akies dugno nuotraukų vertintas regos nervo disko ir ekskavacijos diametrų santykis vertikaliame meridiane (CDR), PS nustatomas biomikroskopuojant, pseudoeksfoliacinei medžiagai esant ant akies priekinio segmento struktūrų. Rezultatai. Tirtoje imtyje PS nustatytas 216 tiriamųjų ir 415 nenustatytas PS (Ne-PS), PS paplitimas-34,2 procento. Didžiausias PS paplitimas 45,3 proc. nustatytas vyriausioje (76-83 m.) tiriam...
Loading Preview
Sorry, preview is currently unavailable. You can download the paper by clicking the button above.