Casus Belli Problema Vinco Kudirkos Publicistikoje

Problemos, 2018

Socialinis ugdymas, 2021

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos modeliavimas Lietuvos kongreso pranešimų ir straipsnių pagrindu (Lietuvos kultūros kongresas, 1990). Straipsnyje keliami klausimai, kodėl visų Lietuvos kultūros kongresų organizatoriams ir kultūros žmonėms yra svarbi kultūros politikos problema. Akcentuojama, kad kultūros politikos modeliai paprastai apibrėžiami kaip karkasinis vertybinių nuostatų, kurias užpildo žmonių kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, pagrindas. Kultūros politikos modeliai vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės, bendruomenių ir asmenų savijautą, kūrybingumą ir elgseną. Siūloma kultūros politikos modelius laikyti pagrindiniais analizės vienetais, kai požiūris į kultūrą peržengia individo (idėja, mintis apie kultūrą) ir bendruomenės (kultūra tik socialinėje srityje) logiką. Kultūros politikos modelio sampratos genezę galima atsekti nuo I. Kanto iki šiuolaikinių mokslininkų. Mokslininkai dažniausiai kultūros politikos modelius analizuoja iš skirtingų mokslų, t. y. filosofijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos, edukologijos, dirbtinio intelekto, pažinimo ir kt., pozicijų. Straipsnyje taikoma tyrimo metodologija įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus. Atlikta straipsnių, duomenų turinio analizė ir ekspertų apklausa apie kultūros politikos modelių dinamika leidžia į Lietuvos kultūros politiką pažvelgti sistemiškai, kultūrą suprantant kaip pozityvaus ir kūrybiško gyvenimo būdo analizę, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės. Tyrimo rezultatai atskleidžia motyvuoto kultūros politikos modelio bruožus, pagrįstus pirminiu skirstymu tarp karkasinio dizaino ir kultūros politikos modelių sąveikos.

LMA Vrublevskių bibliotekos darbai

One of the important elements of the educational process at Vilnius University (established in 1579) was debate and defense. During a debate or defense, a student had to defend theses on a certain scholarly subject. For a long time, theses were treated as a secondary historical source in scholarly research. As the concepts of social science and history of ideas develop, the value of this genre is being reassessed and new methodological tools are being created. This trend inspired a comprehensive study of Vilnius University theses for 1579–1773. This article aims to identify the main features of theses as a specific genre of early modern scholarly literature – their functions, types, scope, and social context. In the Vilnius Academy, it was not mandatory to print theses prior to 1773, some of them were made public in manuscript form. Theses did not have a rigid internal structure, and their scope varied from a small publication to a large treatise. It is believed that while a large n...

SOTER: Journal of Religious Science, 2013

Neįgyvendintas Klaipėdos II katalikų bažnyčios projektas Smeltėje tarpukario laikotarpiu 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, Klaipėdos miestas išaugo, daugėjo katalikų. Iki tol Klaipėdoje buvo tik viena katalikų bažnyčia, todėl iškilo būtinybė statyti dar vieną bažnyčią. 1937 m. pabaigoje paskelbtas bažnyčios projekto konkursas. Bažnyčią planuota statyti 1938 m., tačiau 1939 m. šiuos planus nutraukė pakitusi politinė situacija. Šiame straipsnyje pirmą kartą bandoma detaliau atkurti Klaipėdos II katalikų bažnyčios projekto konkurso istorinę raidą ir įvertinti vykusio konkurso meninę vertę Lietuvos architektūros kontekste. In 1923 when Klaipėda region has been affiliated to Lithuania, the city of Klaipėda grew up in its dimension and population. Until then there was only one Catholic church in Klaipėda, what generated the necessity to build another church. At the end of 1937 a contest for a church project has been announced. It was scheduled to build the church in 1938, but the altered political situation has suspended those intentions in 1939. This article provides an attempt to reconstruct in more detailed manner the historical development of the contest of the project for Klaipėda's Second Catholic Church and to evaluate the artistic value of this contest in the context of Lithuanian architecture.

The biographical data about the duke Vaidotas Kęstutaitis is rather scarce, thus the historiography is a richer source of information. The available records create a complex narrative; some of the activities attributed to the duke are not directly related to Vaidotas Kęstutaitis. The records can be grouped into two types: facts based on the trustworthy sources, and hypothetical claims, which cannot be confirmed. During the defence of the Kaunas castle, Vaidotas was already mature enough to act as a leader. However, after the defeat, he was captured by enemy. Following his rescue from the Order, Vaidotas could have been given the duchy of Naugardukas in 1365, where he lived until his death. The duke should not be identified with Butautas Kęstutaitis. Also, duke Jurgis was not the son of Vaidotas. There is a large possibility that Vaidotas Kęstutaitis received Kaunas duchy from Algirdas while Kęstutis was in captivity. It is also possible that when captured by enemy, Vaidotas was not ...

2015

Monografija finansuojama Europos socialinio fondo lėsomis pagal projektą „Kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų plėtra žinių ir kūrybos visuomenės kontekste“ (VP1-3.1-MM-08-K-01-017) finansuotas is Europos socialinio fondo lėsų.

Knygotyra, 2017

Už dalykines pastabas ir vertingus patarimus autorė dėkoja Džamilijai Ramazanovai ir Dmitrijui Polonskiui, perskaičiusiems straipsnio rankraštį. 3 BENIS, Artur. Ochrona praw autorskich w dawnej Polsce. In Pamiętnik słuchaczy Uniwersytetu Jagiellońskiego. Kraków, 1887, s. 419-503. 4 Ten pat, p. 443. 5 Ten pat, nr. 63, 86 ir 94. 6 STOLFI, Nicolas. Traité théorique et pratique de la propriété littéraire et artistique. 2 t. Paris,

Urdimento, 2018

Parlamento studijos, 2011

Health Sciences, 2022

Tikslas – išanalizuoti sergančiųjų pseudoeksfoliaciniu sindromu (PS) paplitimą, jo pokyčius Kauno miesto gyventojų populiacijoje ir sąsajas su glaukoma bei glau­komos įtarimu. Metodika. Pakartotinio tyrimo metu (2016 m.) tirti 631 Kauno miesto gyventojas. Amžius − 55-83 metai. At­liktas nuodugnus oftalmologinis tyrimas (1262 akys): geriausias koreguotas regėjimo aštrumas, pachimetrija, biomikroskopija, akispūdis (IOS), N-30-F akipločio tyrimas, tinklainės optinė koherentinė tomografija, po medikamentinės midriazės matuotas vyzdžio diametras, fotografuotas akies dugnas, iš akies dugno nuotraukų vertintas regos nervo disko ir ekskavacijos diametrų santykis vertikaliame meridiane (CDR), PS nustatomas biomikroskopuojant, pseudoeksfoliacinei medžiagai esant ant akies priekinio segmento struktūrų. Rezultatai. Tirtoje imtyje PS nustatytas 216 tiriamųjų ir 415 nenustatytas PS (Ne-PS), PS paplitimas-34,2 procento. Didžiausias PS paplitimas 45,3 proc. nu­statytas vyriausioje (76-83 m.) tiriam...