Dienoraščio žanras žurnalistinės kaitos dramose

Sveikatos mokslai, 2014

Streso paplitimas didėja visame pasaulyje, jis laikomas rimta sveikatos problema. Skirtingos profesijos susijusios su įvairiu streso lygiu. Tyrimo tikslas: vienmomentiškai įvertinti jūrininkų ir kranto darbuotojų streso ir nuovargio skirtumus bei galimas jų priežastis. Metodai: 600 darbuotojų, tarp kurių buvo 220 jūrininkų ir 380 įvairių specialybių kranto darbuotojų, anketinė apklausa, panaudojant bendrą distreso simptomų skalę ir daugiamatį nuovargio inventorių MFI-L. Statistinei duomenų analizei naudotas statistinis programų paketas SPSS 21. Rezultatai: stresą jaučia 93,7 proc. jūrininkų ir 94,7 proc. miestiečių. Miestiečiai dažniau jaučia vidutinio intensyvumo stresą, susijusį su gyvenimu, nei jūrininkai (31,8 ir 24,2 proc.). Jūrininkų streso simptomų skaičius yra statististiškai reikšmingai didesnis (skirtumo vidurkis 0,7, PI 0,384 iki 0,952), bet miestiečiai jaučia didesnį streso simptomų stiprumą (-0,31, PI -0,642 iki 0,025), valdymo atžvilgiu abi grupės nesiskiria. Nuovargį ...

Problemos, 2018

2010

Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2017

Straipsnyje metateoriškai analizuojami informacijos visuomenės tyrimai. Tyrimo objek­tas – labiausiai cituojami šiai temai skirti sociologijos ir komunikacijos mokslų straipsniai, publikuoti tarp­tautinėje Web of Science duomenų bazėje. Išnagrinėję, kokiais būdais informacijos visuomenė konceptu­alizuojama, kokiuose kontekstuose ji aktualinama, kokias funkcijas ši sąvoka atlieka, straipsnio autoriai teigia, kad pagrindiniai debatai šiame lauke yra ne teoriniai ar metodologiniai, bet normatyviniai – tarp informacijos visuomenės entuziastų ir jos kritikų, o patys informacijos visuomenės tyrimai veikiau atliepia vyraujančių politinio ir viešojo diskursų nuostatas nei mokslinį interesą.

Sveikatos mokslai, 2018

Parlamento studijos, 2020

Įvadas: žvilgsnio į istorinės socialdemokratijos sampratą aktualumas Nuo XIX a. pabaigos daugelyje Europos šalių tuo metu įsikūrusios socialdemokratų partijos nepaliaujamai didino politinę įtaką visuomenei, o šalyse, kur vyko parlamentų rinkimai, labai sparčiai augo socialdemokratų rinkėjų bei parlamentų frakcijų narių 1. Nors Pirmojo pasaulinio karo metais socialdemokratiją ištiko idėjinė-politinė bei organizacinė krizė, kuri tęsėsi ir pirmaisiais pokario metais bei rimtą iššūkį jai metė rusiškasis bolševizmas, jo pergalė Rusijoje bei tarptautinio komunistinio judėjimo atsiradimas, tačiau daugelyje šalių socialdemokratija išlaikė didelę įtaką darbininkų klasei ir kurį laiką toliau didino politinę įtaką, nors ilgainiui, vienur anksčiau, kitur vėliau, daugelyje šalių susidūrusi su fašizmo (nacizmo) bei dešiniųjų autoritarinių režimų įsigalėjimu, patyrė rimtų politinių pralaimėjimų. XX a., ypač antroje pusėje, socialdemokratija suvaidino svarbų vaidmenį kuriant socialines gerovės valstybes Vakarų Europos šalyse. Anot istorikų, politologų ir kitų tyrinėtojų, nors socialistai-socialdemokratai ne vieninteliai kūrė ir įgyvendino socialinę gerovės valstybę ("Welfare State"), tačiau pirmiausiai būtent jų pastangomis atsirado ir iškilo ("gerovės valstybės") institutai, leidę iš esmės pagerinti

2006

Nė viena tyrimų strategijos paieška negali apsi eiti be tam tikro teorinio modelio. Jeigu pritar sime Jurgenui Kockai, kad teorija visų pirma yra korektiškas sąvokų vartojimas, tai istorikas pirmiausia susiduria su tiriamojo objekto įerdvinimo (regioninė tipologija ar komparatyvistika erdvėje) ir jlaikinimo (periodizacija kaip komparatyvistika istoriniame laike) sąvokomis ir problemomis 1 . Neseniai buvo prisimintos 2 mūsų pastangos pradėti diskusiją dėl Lietuvos istorijos periodizacijos 3 ir apgailestauta, kad jos neįgijo tąsos. Sunku pasakyti, kiek šie apgailes tavimai yra nuoširdūs, nes tokiu atveju reikėtų apgailestauti ir dėl kitko -dėl mūsų istoriogra fijoje dominuojančios krypties ar mokyklos, nu-1

2010

Santrauka. Lietuvių kalba yra gana sudėtinga ir lanksti, ir tai gerokai apsunkina efektyvių algoritmų kūrimą automatiniam lietuviškų tekstų apdorojimui. Tekstų stiliaus ypatybių nagrinėjimui buvo pasirinktos universalios kiekybinės charakteristikos, kurios yra nesusijusios su teksto turiniu ir gali būti suskaičiuotos bet kuriam tekstui. Šiame straipsnyje parodoma, kaip matematinės statistikos pagalba galima atskirti ir interpretuoti lietuvių kalbos stilius. Atlikti logtiesinių modelių tyrimai parodo raidinės ir garsinės struktūros sąryšį su moksliniu ir grožiniu stiliumi.

Relevant Tomorrow, 2006

Problemos, 2014

1981 m. spalio 20 d. Vilniaus universitete J. Grigaliūnas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Kategorijų materija, judėjimas, vystymasis santykio materialistinėje dialektikoje problema“. Disertacijos oficialieji oponentai – prof. E. Solopovas ir prof. V. Bosenka, kurie pažymėjo, kad disertantui pavyko išvengti ydingos pozicijos, pasirinkus labai reikšmingą problemą kategorijų sistemoje, parodžius jų turinio visuomeninį praktinį sąlygotumą, realų, gnoseologiškai reikšmingą savitarpio ryšį.