MESTRADO EM CIÊNCIAS DA RELIGIÃO

Problemos

Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija.

Urdimento, 2018

Societal Studies, 2018

The aim of the article is to define a tangible contour for the study of synesthesia in theology. Since both the sensory and synesthetic studies have intensified over the last few decades, there has naturally been a need to recognize and articulate synesthesia in various layers of culture. Synaesthesia in theology has not been thoroughly and consistently researched, so this article outlines possible guidelines for such research from sensory research, opening up anthropological foundations and cultural dynamics, then exploring the tradition of spiritual senses in Christian theology, starting with Origen thinking and reviewing the patristic, medieval mystic tradition and turning to the return of the doctrine of spiritual senses to theology in the 20th century. Consistent attention is given to the synesthetic assumptions of theological aesthetics. According to the material of this study, the relationship between theology and synesthesia is developed, emphasizing the uniqueness of synest...

Problemos, 2014

1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Metafizikos ir mokslo demarkacijos problema“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. E. Nekrašas, oficialieji oponentai: J. Minkevičius ir M. P. Šaulauskas. Disertacijos pirmame skyriuje analizuojami teorinio žinojimo vienovės antikoje ir viduramžiais pagrindai, vėlesnis metafizikos ir specialiųjų mokslų diferenciacijos procesas. Antrame skyriuje apžvelgiamas metafizikos ir mokslo santykio aiškinimas pirmajame ir antrajame pozityvizme, aptariami verifikacijos ir falsifikacijos principai. Trečiame skyriuje atskleidžiamas pozityvus metafizikos vaidmuo formuojantis ir vystantis mokslui. Daroma išvada, kad metafizinės idėjos ir principai suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis klasikinei gamtotyrai.

2010

SANTRAUKA. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kaip religija reiškiasi modernioje visuomenėje. Siekdama minėto tikslo, autorė pasitelkia religijos sociologijos klasikų Roberto Bellaho, Thomaso Luckmanno ir šiuolaikinių religijos sociologų Steve’o Bruce’o, Paulo Heelaso, Grace Davie, Ronaldo Ingleharto ir Zygmunto Baumano darbų apie tradicinės ir moderniosios religijos skirtį analizę. Remdamasi šių religijos sociologų darbų analize, autorė aptaria moderniosios religijos formavimosi prielaidas, jos raišką ir ypatumus evoliuciniu požiūriu, lygindama šią religijos formą su tradicine religija. Atlikta religijos sociologų darbų apie moderniąją religiją analizė leidžia sukurti teorinį idealiųjų tradicinės ir moderniosios religijos tipų modelį, kuris galėtų būti taikomas empiriniuose šiuolaikinio religingumo tyrimuose.

Mgr Petit, assomptionniste, fondateur des “Échos d'Orient”, archevèque latin d'Athenes (1868-1927), 2002

Religija ir kultūra, 2017

Tekste, skirtame Jacques'o Derrida mirties dešimtmečio minėjimui, bandoma kai kuriais aspektais apmąstyti jo filosofijos santykį su religija. Différance ir "pėdsako" sąvokų pagrindu aptariama laiko ir erdvės problematika, tradicinė "graikiško" ir "žydiško" mąstymo priešprieša interpretuojama kaip įtampa tarp onto-teologinės prezencijos ir mesianinio pažado; akcentuojamas pačios dekonstrukcijos "mesianiškumas".

Revista Gestão em Análise, 2018

Socialinis ugdymas, 2016

Anotacija. Žaidybinimas (angl. gamification) apibūdina žaidimo principų adaptavimą edukacijoje, versle ir kituose procesuose, kurie yra susiję su vartotojų patirtimi ir įsipareigojimais netradiciniuose žaidybiniuose kontekstuose. Žaidybinimas yra naujas būdas žinių ir idėjų perdavimas, siekiant, kad žaidimų elementai tobulintų sistemas ir pritrauktų vaikus, jaunimą ir vartotojus; įtraukiant į šią veiklą kūno kalbą, judesius, aplinką. Edukacinių žaidimų ir simuliacijų kompleksiškumas leidžia ne tik integruoti tarpdisciplininius gebėjimus ir kompetencijas, bet kartu ir stiprina mokymosi motyvaciją, didina besimokančiųjų įsitraukimą į ugdymo(si) ir edukacijos procesą, suteikia galimybę panaudoti ugdymuisi netradicines erdves ir pažinti save kintančiomis aplinkybėmis. Šiandien visos visuomenės, ieškodamos aktyvios įtraukties ir motyvacijos rezervų, susiduria su didžiuliais mokymosi visą gyvenimą ir sumaniosios edukacijos iššūkiais. Žaidybinimas, arba žaidimų elementų įtraukimas bei žaidyba paremtų scenarijų kūrimas, suteikia daugiau galimybių padėti edukatoriams parinkti tinkamiausius scenarijus, sprendžiant sudėtingas naujų žinių ir įgūdžių įsisavinimo problemas.

2016