Jono Jablonskio leksikografinė veikla

Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018

Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) Santrauka. Studijoje, kurią sudaro trys dalys-kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas,-analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai. Pagrindiniai žodžiai: mokslo ir technologijų sociologija, veikėjo tinklo teorija, sociologijos didaktika, epistemologinis lūžis.

2018

Santrauka. Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard'o "naujosios mokslinės dvasios" epistemologija ir H. White'o tropų teorija, kuri suteikė "naujosios mokslinės dvasios" formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio habitus formavimąsi. Pagrindiniai žodžiai: naujoji mokslinė dvasia, nedekartiška epistemologija, tropų teorija, mokslo komunikacija, sociologijos didaktika. On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (2) Abstract. This article further develops the ideas expressed in our previous publication-On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (1)-and presents a sociological experiment that aims to break the conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. The article consists of two parts. The first part discusses the concept of "the new scientific spirit," elaborated by French scientist and philosopher G. Bachelard, and introduces H. White's theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for "the new scientific spirit." The second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with PhD students working in the field of life sciences. The first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. This article also includes the authors' reflections regarding the formation of their own sociological habitus.

2008

Saugaus darbo su eLABa duomenimis taisyklės MDP 18-a versija Mokomoji knyga Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas Kaunas • 2008 uDK 004.91(474.5) Li-227 Specialusis redaktorius Gintautas Žemaitis Recenzavo: dr. Lina Šarlauskienė, doc. dr. Linas stabingis antrasis pataisytas ir patobulintas mokomosios knygos leidimas yra parengtas ir išleistas finansuojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiam projektui "Lietuvos virtuali biblioteka bei visateksčių dokumentų duomenų bazės sukūrimas" (paramos skyrimo sutartis nr. EsF/2004/2.4.0-K02-Vs-02/suT-194). Leidinys bus naudojamas minėtam projektui įgyvendinti ir jo kartu su Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamo projekto "Lietuvos mokslo ir studijų e. dokumentų kaupimas ir pateikimas skaitytojams" (paramos skyrimo sutartis nr. EsF/2004/2.4.0-K02-Vs-03/suT-191) rezultatų sklaidai bei tolimesnei plėtrai vykdyti. Taip pat Lietuvos virtualaus universiteto 2007-2012 metų programos Lietuvos mokslo ir studijų integruotos informacinės erdvės plėtros uždavinio (LaBT) veiklai, susijusiai su Lietuvos akademinės e. bibliotekos (eLaBa) palaikymu ir plėtra, vykdyti. skirta eLaBa duomenis tvarkantiems asmenims ir akademinių bibliotekų bei leidyklų darbuotojams, besidomintiems e. leidyba. Visos teisės saugomos. Nė viena šio leidinio dalis negali būti kopijuojama be autorių sutikimo.

Tiltai, 2014

B. Jatkauskienės monografija "Andragogų profesionalizacijos sistemos procesionali raiška" ...O aš sakau, kad gyvenimas iš tikro-tamsa, jei nesiekiate tikslo. O siekiai-akli, jei nėra žinojimo, Ir visos žinios bergždžios, jei nedirbate, O visas darbas bevaisis, jei nėra meilės; Ir kai dirbate su meile, jūs surandate patys save, susiejant save su kitais ir su Dievu. ...Darbas-tai meilė, tapusi matoma Šios recenzijos autorė turėjo garbės pristatyti B. Jatkauskienės monografiją Klaipėdos universiteto ir Klaipėdos miesto bendruomenėms. Pristatymo pradžioje perskaityti šie Kahlilo Gibrano žodžiai (Pranašas, 1998, p. 25-27). Jie parinkti neatsitiktinai. B. Jatkauskienė savo pastarųjų metų mokslinius tyrinėjimus skyrė andragogikos mokslo sampratos plėtotei. Ir tai tikrai galima vertinti kaip darbą, atliktą su meile ir tapusį matomu šios monografijos moksliniuose tekstuose. Meilės raiška dirbant atsiskleidžia ir tame kontekste, kad ši monografija skirta in memoriam Simonui Kmitui, autorės sūnui. Monografiją "Andragogų profesionalizacijos sistemos procesionali raiška" sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje "Profesionalizacijos sistema ir procesas" autorė išsamiai pristato profesionalizacijos vidinį ir išorinį procesus, profesionalizacijos sistemos elementus. Šios dalies stiprioji pusė yra andragogų profesinio identiteto raiškos dilemos analizė kokybinio tyrimo kontekste. Antroje dalyje "Andragogų veiklos profesionalizacija-sistemos elementas" aptariamos andragogų veiklos sritys. Pateikdama tipinių andragogo veiklos situacijų charakteristikas, autorė įvertina andragogo profesionalumo raiškos lygį, tai ir sudaro šios dalies mokslinępraktinę vertę. Monografijos išvados dar kartą akcentuoja andragogų profesionalizacijos struktūros ir proceso vienovę, atkreipia visų mūsų dėmesį į tyrimų tęstinumo būtinybę, nes, pasak Guy Le Boterf, kuris parašė pratarmę šiai monografijai ir kurį autorė laiko savo mokytoju bei moksliniu patarėju, "andragogų rengimo rezultatyvumas didžia dalimi priklausys nuo to, kaip bus apibūdintas pageidautinas jų profesionalumas" (p. 10). Dar visai nesenai pati andragogikos sąvoka buvo ne visiems suprantama ir tinkamai vertinama. Mokymosi visą gyvenimą strategija tapo mūsų kasdienybe tik per pastaruosius du dešimtmečius. Suaugęs žmogus savo kvalifikaciją kas keleri metai kelia ne tik kvalifikacijos kursuose, kas buvo įprastinė daugiametė patir

2011

Lietuvos mokslo taryba, 3 Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacija, 4 Vilniaus universitetas Anotacija Nuo 2006 m. kuriama tarptautinė mokslinė duomenų bazė Lituanistika, finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. 2011 m. rugpjūčio 25 d. pasirašyta tęstinio projekto "Duomenų bazė Lituanistika" (projekto kodas VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-003) trijų metų finansavimo ir administravimo sutartis tarp Europos socialinio fondo agentūros ir Lietuvos mokslo tarybos. Pristatyta duomenų bazės Lituanistika, kaupiančios ir skleidţiančios patikrintą, kokybišką informaciją apie Lietuvoje ir pasaulyje atliekamus lituanistikos mokslinius tyrimus, pagrindiniai uţdaviniai, veiklos ir plėtros gairės. Aptarta informacinių ir ryšių (informacinių komunikacinių) technologijų taikymas šioje duomenų bazėje, jos sąsajos su Lietuvos virtualaus universiteto programos LABT uţdavinio projektiniais produktais ir kitomis mokslinių tyrimų infrastruktūromis.

Religija Ir Kultūra, 2008

Straipsnyje bandoma suformuluoti filosofijos didaktikos antinomijas, kylančias iš Tomo Sodeikos praktikuojamos ir skelbiamos filosofijos. Prieštaravimas, Sodeikos nuolat aptinkamas tarp "dialogo" ir "teksto", apima "atvirumo" ir "uždarumo", "išorybės" ir "vidujiškumo" metaforas, filosofijos aptariamas įprastesniais jutimiškumo ir racionalumo terminais: kai tai, kas empiriškai žinoma ir mokymo būdu perduodama, prieštarauja arba nesuteikia "pakankamo pagrindo" idealių "tiesų" mokymui arba skelbimui. Vakarų filosofijos "kilmės" pasakojimas vaizduoja filosofijos mokyklą kaip genealoginį medį, liudijantį aristokratišką kilmę, būtiną etiniam kalokagathia idealui, suprantamam kaip filosofuojančiojo gyvenimo būdas. Antinomija aptinkama tarp "gyvo žodžio klausytojo", praktikuojančio mokytojo pavyzdžiu parodomą gyvenimo būdą, ir uždaros ezoterinės mokyklos "sekėjo". "Dogmatinės" mokyklos atstovas seka tam tikra apibrėžta "paradigma" asmeninio pavyzdžio ir skelbiamo "mokymo" prasme. Sokrato antinomija apibūdina dvejopą mokytojo vaidmenį: sokratiškas "akušeris" sykiu yra ir mokinio sielą formuojantis skulptorius arba ją kultivuojantis "šeimos nuosavybės" šeimininkas. Žiauri pirmojo ironija nuolat atsveriama antrojo "skulptūrinių" ir "agrikultūrinių" metaforų, suponuojančių esamą pavyzdį, mokytojo turimą apriorinio etinio žinojimo idealą. Praktikos ir teorijos antinomija pristatoma, nagrinėjant Meisterio Eckharto ir Tomo Akviniečio didaktiką. Tariamai "praktinė" pamokslininko padėtis neatmeta jo, kaip "įstatymo skelbėjo", vaidmens. Mokytojo įvardijimas "meistru" veda į kitą antinomiją, kurioje susiduria nuoroda į "poietinę" mokymo prigimtį, leidžiančią perduoti mokiniui teksto gamybos amatą, su įsakmiai reikalaujamu filosofijos mokymo performatyvumu. Kanto antinomija-tai prieštara tarp "istorinio" ir "racionalaus" žinojimo. Tik antrasis yra "objektyviai" filosofinis, tačiau būtent jo neįmanoma išmokyti, nes išmokytas jis neišvengiamai tampa "subjektyvus" ir "istorinis". Todėl daugiausia, ką gali padaryti mokytojas, tai išmokyti filosofuoti. Antinomija susidaro tarp filosofo bei filosofijos idėjų ir besireiškiančių jų "fenomenų". Kartu būtina mokymo sąlyga tampa performatyvumas.

2015

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. pastas: [email protected]

Problemos, 2018

Bibliotheca Lituana, 2012

The article analyzes the state of research on the old historical Lithuanian personal libraries, including the means of inquiry and sources. The author also analyzes the similarities between personal library research and institutional library research.It was found that book ownership marks are the main and most widely applicable personal library research source. This resource is used productively after Lithuanian scientific libraries have accelerated the scientific cataloging of the old books and started recording the provenance of each item (such catalogs include catalogs of the Elsevier, the Aldine, paleotypes, Bibliotheca Sapiehana by Vilnius University Library, Lituanica catalog by the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences, and the catalog of the 15th and 16th century books in Kaunas libraries by Kaunas County Public Library). The main and most widely applied Lithuanian historical personal library method is the provenance method, although good results are obtai...

2012