Etnologinės medžiagos rinkimo problemos

Lietuvos istorijos studijos, 2017

Mokslas - Lietuvos ateitis, 2013

This paper analyses the use of femtocells connected into a single macro network infrastructure. Different problems and possible solutions were discussed. The paper is focused on two separate benefits, which HNB could bring an operator and user. Femtocells are especially appealing due to the freedom of installation, increased macro network capacity, femto zone rates and etc. They provide users with better service quality, including voice service and higher throughput; while operators can reduce their network deployment expenditures. On the other hand, unplanned deployment, mobility issues and different types of user groups can cause a headache both for operators and customers. The analysis demonstrated that the majority of features of femtocells from the operator’s point of view were positive. Looking from the user’s point of view, most of shortcomings are difficult to remove. Positive and negative features both for operators and clients are presented in the HNB model. Article in Lit...

Problemos, 2014

1981 m. spalio 20 d. Vilniaus universitete J. Grigaliūnas apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Kategorijų materija, judėjimas, vystymasis santykio materialistinėje dialektikoje problema“. Disertacijos oficialieji oponentai – prof. E. Solopovas ir prof. V. Bosenka, kurie pažymėjo, kad disertantui pavyko išvengti ydingos pozicijos, pasirinkus labai reikšmingą problemą kategorijų sistemoje, parodžius jų turinio visuomeninį praktinį sąlygotumą, realų, gnoseologiškai reikšmingą savitarpio ryšį.

Lietuvos metinė strateginė apžvalga, 2009

Problemos

Straipsnis skiriamas ontologinių religijos prielaidų analizei. Remiantis egzistencine fenomenologija tvirtinama, kad kasdienėje bendražmogiškoje patirtyje galima nurodyti į religinę dimensiją kaip ribinį santykį su pasauliu, įgaunantį pamatinio rūpesčio būties prasmingumu klausimą arba, kitaip tariant, religinio intereso išraišką. Tikėjimas analizuojamas kaip dalyvaujančiojo tikrovėje tiesioginis būties priėmimas. Tačiau ribiniame tikėjimo santykyje pasaulis nėra pažintas ir užbaigtas, o veikiau tampantis, dar ne-esantis pasaulis. Remiantis D. Tracy ribinės patirties analize, nagrinėjamas religinės kalbos prasmės klausimas ir religijos bei pasaulietinės kultūros koreliacija.

2018

Santrauka. Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard'o "naujosios mokslinės dvasios" epistemologija ir H. White'o tropų teorija, kuri suteikė "naujosios mokslinės dvasios" formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio habitus formavimąsi. Pagrindiniai žodžiai: naujoji mokslinė dvasia, nedekartiška epistemologija, tropų teorija, mokslo komunikacija, sociologijos didaktika. On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (2) Abstract. This article further develops the ideas expressed in our previous publication-On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (1)-and presents a sociological experiment that aims to break the conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. The article consists of two parts. The first part discusses the concept of "the new scientific spirit," elaborated by French scientist and philosopher G. Bachelard, and introduces H. White's theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for "the new scientific spirit." The second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with PhD students working in the field of life sciences. The first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. This article also includes the authors' reflections regarding the formation of their own sociological habitus.

Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018

Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) Santrauka. Studijoje, kurią sudaro trys dalys-kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas,-analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai. Pagrindiniai žodžiai: mokslo ir technologijų sociologija, veikėjo tinklo teorija, sociologijos didaktika, epistemologinis lūžis.

2018

Šiuolaikinė visuomenė yra lanksti, novatoriška, atsinaujinanti bei vis labiau kelia susirūpinimą dėl gamtos išteklių naudojimo. Pasaulyje aktyviai vyksta gamtosauginė, aplinkosauginė veikla, siekianti išsaugoti gamtą ateinančioms kartoms. Ugdymo įstaigos, atsižvelgdamos į šiuolaikinių vaikų ugdymosi aspektus, siekia atnaujinti Ikimokyklinio ugdymo programas, įtraukiant gamtamokslinį ugdymą(si). Kiekvienam šiuolaikiniam vaikui tampa svarbu, kad jis suprastų pasaulį, kuriame gyvena, gebėtų suvokti mūsų planetoje gyvybę palaikančias sistemas ir procesus, atsakingai taikytų žinias kasdieniniame gyvenime bei veikloje. Gilus ir tikslingas gamtos, jos dėsnių, reiškinių, procesų suvokimas padeda suprasti svarbius pasaulio pokyčius, žmogaus ir gamtos bendrystę. Gamtamokslinio ugdymosi procese gamtos pažinimas, žinojimas, suvokimas, veiklos tikslo siekimas, jo savitumas išreiškia bendrumą su visu tuo, kas jį supa . Šiuolaikinio gamtamokslinio ugdymo pagrindinis tikslas -gamtamokslinis raštingumas nuo vaikystės. Projektinis gamtamokslinis ugdymas priešmokyklinėje grupėje yra svarbus ir prasmingas. Projektinio metodo realizavimas, sudaro galimybę atskleisti priešmokyklinuko individualius bei komandinius gebėjimus, padeda pažvelgti į aplinką ir iš mokslinio mąstymo perspektyvos, skatina jų sąmoningumą, nuostatas, vertybines orientacijas gamtosaugos bei aplinkosaugos srityje. Gamtamokslinių žinių, gebėjimų ugdymo galimybė glaudžiai susijusi su pažangių informacinių technologijų integravimu. Projekte tikslingai naudodamas šiuolaikinės skaitmeninės technologijos, priešmokyklinuko veikla tampa įdomi, aktuali, prasminga, skatinanti mokymosi motyvaciją, galimybes kurti, atrasti, patirti nuotykius, spręsti problemas, tyrinėti, kritiškai mąstyti, ieškoti informacijos, veikti kartu kaip viena komanda (Vėželytė, 2016). Vykdant gamtamokslinio ugdymo projektą svarbus vaidmuo tenka pedagogui: a) aiškiai suformuoti užduotis, jas paskelbti (vaikams, tėvams -informacinėje lentoje, grupės Facebook paskyra); b) sužadinti vaikų poreikį arba pasirengimą

Informacijos mokslai

Daiktų internetas yra integrali ateities interneto dalis, kuri apibrėžiama kaip globali ir dinaminė tinklo infrastruktūra, gebanti save konfigūruoti, pagrįsta standartiniais ir suderinamais komunikavimo protokolais, kur fiziniai ir virtualūs objektai turi identifikacines savybes, fizinius atributus, virtualias personalijas, naudoja išmaniąsias sąsajas ir tiesiogiai integruoti į vientisą informacinį tinklą. Daiktų interneto resursai ir teikiamos paslaugos yra globaliai pasiskirstę informaciniame tinkle, todėl būtina turėti metodą, leidžiantį globaliai identifikuoti išmaniuosius įrenginius, jų teikiamas paslaugas ir resursus. Paprastai identifikacija susideda iš vardų priskyrimo resursams ir resursų adresavimo mechanizmo, kad būtų galima atrasti ir pasiekti nutolusius daiktų interneto resursus. Šiuolaikiniuose tinkluose naudojamas URI, kuris globaliai identifikuoja resursą, jo tipą bei aibę lygiaverčių vardų. URI leidžia unikaliai identifikuoti fizinius objektus, esančius bet kurioje ...

2016

Recenzentai: Prof. dr. Laimutė Žalimienė, Vilniaus universitetas; Prof. dr. Rita Bandzevicienė, Mykolo Romerio universitetas. Mokslo monografija parengta vykdant Europos socialinio fondo lėsomis finansuotą tyrimo projektą „Psichosocialinių veiksnių ir komercializavimo svarba efektyviam paslaugas teikiancių organizacijų funkcionavimui ir vystymuisi", sutarties Nr. VP1-3.1-SMM-08-K-01-016. Mokslo monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba, sutarties Nr. LEI-15189. ISBN 978-609-467-202-6 (spausdintas) ISBN 978-9955-34-620-3 (spausdintas) ISBN 978-609-467-201-9 (internetinis) ISBN 978-9955-34-619-7 (internetinis)