Informacijos visuomenė: pamatinė sąvoka ar madingas raktažodis?

Psichologija

ris į jo naudojimą teigiamesnis nei tų, kurie neturi susikūrę savo paskyros šiame tinkle. Be to, eksplicitinis požiūris yra susijęs su prisijungimų dažniu ir laiku, praleistu prie šio socialinio tinklo, ir padeda prognozuoti "Facebooko" paskyros turėjimą. Implicitinio požiūrio sąsajų su elgesiu bei skirtumų tarp turinčių paskyrą ir jos neturinčių jaunuolių rasti nepavyko. Taip pat šis požiūris nėra prognozuojantis veiksnys, tačiau, nagrinėjant reakcijos greičio skirtumus, pastebėta, kad turintys paskyrą jaunuoliai greičiau susieja "Facebooką" su malonumu.

2015

Monografija finansuojama Europos socialinio fondo lėsomis pagal projektą „Kultūros institucijų komunikacinių kompetencijų plėtra žinių ir kūrybos visuomenės kontekste“ (VP1-3.1-MM-08-K-01-017) finansuotas is Europos socialinio fondo lėsų.

Mokslas - Lietuvos ateitis, 2011

In the paper assumptions of free open source software existence, development, financing and competition models are presented. The free software as a social phenomenon and the open source software as the technological and managerial innovation environment are revealed. The social and business interaction processes are analyzed.

Socialinis ugdymas, 2016

Anotacija. Žaidybinimas (angl. gamification) apibūdina žaidimo principų adaptavimą edukacijoje, versle ir kituose procesuose, kurie yra susiję su vartotojų patirtimi ir įsipareigojimais netradiciniuose žaidybiniuose kontekstuose. Žaidybinimas yra naujas būdas žinių ir idėjų perdavimas, siekiant, kad žaidimų elementai tobulintų sistemas ir pritrauktų vaikus, jaunimą ir vartotojus; įtraukiant į šią veiklą kūno kalbą, judesius, aplinką. Edukacinių žaidimų ir simuliacijų kompleksiškumas leidžia ne tik integruoti tarpdisciplininius gebėjimus ir kompetencijas, bet kartu ir stiprina mokymosi motyvaciją, didina besimokančiųjų įsitraukimą į ugdymo(si) ir edukacijos procesą, suteikia galimybę panaudoti ugdymuisi netradicines erdves ir pažinti save kintančiomis aplinkybėmis. Šiandien visos visuomenės, ieškodamos aktyvios įtraukties ir motyvacijos rezervų, susiduria su didžiuliais mokymosi visą gyvenimą ir sumaniosios edukacijos iššūkiais. Žaidybinimas, arba žaidimų elementų įtraukimas bei žaidyba paremtų scenarijų kūrimas, suteikia daugiau galimybių padėti edukatoriams parinkti tinkamiausius scenarijus, sprendžiant sudėtingas naujų žinių ir įgūdžių įsisavinimo problemas.

Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 2017

Verslumas ugdomas daugelyje aukštųjų mokyklų, tačiau pasigendama apibendrintų verslumo ugdymo modelių, kurie atskleistų ne tik verslumo ugdymo procesą, bet ir papildomus veiksnius. Šiame straipsnyje siekiama papildyti mokslinius tyrimus, susijusius su verslumo ugdymu universitete per asmenybės žinių ir elgsenos kaitą. Pateiktas teorinis koncepcinis modelis, kuris grindžiamas planuoto elgesio ir elgesio keitimo stadijų modelių pagrindu. Vadovaujantis sudarytu verslumo ugdymo modeliu atlikta atvejo analizė. Atveju pasirinkta Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Verslumo ugdymo centro veikla. Išanalizuoti modelį sudarantys veiksniai ir palyginta kaip praktiškai veikia nustatytas verslumo ugdymo modelis ir kokios dedamosios tarpusavyje sąveikauja pačiame modelyje. Pagrindinis straipsnio tikslas-teoriškai išanalizavus verslumo ugdymo ypatumus, sudaryti verslumo ugdymo modelį universitete, atsižvelgiant į asmenybės žinių ir elgsenos kaitą, bei atlikti atvejo analizę Aleksandro Stulginskio universitete. Raktiniai: žodžiai: aukštoji mokykla, elgesio kaita, verslumas, verslumo ugdymo metodai.

Socialinis ugdymas, 2018

Straipsnis skirtas personalizuoto ugdymosi efektyvumui pagrįsti, remiantis 3D (daugiasektoriu, daugiafaktoriu ir daugiafunkciu) modeliu. Analizuojama personalizuoto ugdymosi geroji patirtis ir trikdžiai, nagrinėjant Lietuvos demokratiškumo ugdymosi kolegijos (LDUK) ir Prof. dr. Bronislovo Bitino personalizuoto ugdymosi tyrimo mokyklos atvejus. Straipsniu siekiama atskleisti sumaniosios edukacijos ir personalizuoto ugdymosi bei efektyvios komunikacijos sąsajas.

2006

Straipsnyje analizuojamas prievartos ir racionalumo santykio supratimas ðiuolaikinëje politinëje filosofijoje ir postmoderni "demokratijos" koncepcija. Pirma dalis skirta neprievartinës socialinës tvarkos (sukurtos "racionalaus konsensuso" dëka) idëjos nesëkmei ("utopiðkumo") aptarti, o antroje dalyje iðskleidþiama postmoderni politinës "utopijos" samprata siekiant parodyti, kad postmodernus anti-utopizmas daþnai suprantamas pernelyg tiesiogiai ir supaprastintai, o tada, áþvelgus ðio tipo tekstuose tariamas utopinio màstymo kontraimplikacijas, prasideda nekorektiðki kaltinimai prieðtaringumu.

2020

Šeima ir mokykla-du pagrindiniai sėkmingo jauno žmogaus augimo ir puoselėjimo ramsčiai. Išeivijoje esantiems jie yra dar svarbesni norint, kad mūsų didžiausiam nacionaliniam turtui-jaunam žmogui-būtų įskiepyti meilė ir pagarba protėvių šaliai, tradicijoms, lietuvių kalbai, kultūrai ir vertybėms. Tai nėra lengva ir gyvenant Lietuvoje, o dar sunkiau, išvykus gyventi svetur, nes nebelieka palaikiančios kalbinės, kultūrinės, pozityviosios socializacijos aplinkos. Todėl šeimos pastangų ne visada užtenka, reikia ir Lietuvos valstybės, atsakingų institucijų pastangų ir paramos. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kai emigracijoje gyvenantys lietuviai, grįžę į tėvų gimtinę bendrauja gražia lietuvių kalba, kuria savo ateities planus, susijusius su Lietuva. Tačiau dauguma mūsų, palaikydami glaudžius ryšius su savo artimaisiais, gyvenančiais kitose pasaulio šalyse, žinome, kiek papildomų pastangų, laiko, lėšų ir rūpesčio tenka investuoti visiems šeimos nariams, o dažniausiai mamai kaip ištikimiausiai kalbos, kultūros ir vertybių aukuro kurstytojai į jaunųjų lietuvaičių ugdymą. Džiaugiamės, kad LR švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31 1 straipsnyje 7 atsiras platesnės galimybės ugdyti vaikus šeimoje legaliai, aišku bendradarbiaujant su ugdymo institucijomis. Šio įstatymo papildymo jau seniai laukia brandžios ir kūrybingos šeimos, auginančios ir norinčios ugdyti savo vaikus šeimoje tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Mokymasis šeimoje yra ne pirmus metus gyvuojanti praktika daugelyje šalių: Estijoje, Latvijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Suomijoje, JAV ir kitose. Daugelis tėvų geba kvalifikuotai perteikti 7 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 papildymo 31 1 straipsniu". Įstatymo projekto NR. XIIIP-3329. Prieiga per internetą: https://e-seimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/da909350891411e98a8298567570d639?positionInSearchResults=1&sear-chModelUUID=93af5809-f625-42e8-8d69-25777549c884.

Socialinis ugdymas, 2021

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos kultūros politikos modeliavimas Lietuvos kongreso pranešimų ir straipsnių pagrindu (Lietuvos kultūros kongresas, 1990). Straipsnyje keliami klausimai, kodėl visų Lietuvos kultūros kongresų organizatoriams ir kultūros žmonėms yra svarbi kultūros politikos problema. Akcentuojama, kad kultūros politikos modeliai paprastai apibrėžiami kaip karkasinis vertybinių nuostatų, kurias užpildo žmonių kūrybiniai projektai ir iniciatyvos, pagrindas. Kultūros politikos modeliai vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės, bendruomenių ir asmenų savijautą, kūrybingumą ir elgseną. Siūloma kultūros politikos modelius laikyti pagrindiniais analizės vienetais, kai požiūris į kultūrą peržengia individo (idėja, mintis apie kultūrą) ir bendruomenės (kultūra tik socialinėje srityje) logiką. Kultūros politikos modelio sampratos genezę galima atsekti nuo I. Kanto iki šiuolaikinių mokslininkų. Mokslininkai dažniausiai kultūros politikos modelius analizuoja iš skirtingų mokslų, t. y. filosofijos, psichologijos, antropologijos, sociologijos, edukologijos, dirbtinio intelekto, pažinimo ir kt., pozicijų. Straipsnyje taikoma tyrimo metodologija įtraukia kokybinius ir kiekybinius metodus. Atlikta straipsnių, duomenų turinio analizė ir ekspertų apklausa apie kultūros politikos modelių dinamika leidžia į Lietuvos kultūros politiką pažvelgti sistemiškai, kultūrą suprantant kaip pozityvaus ir kūrybiško gyvenimo būdo analizę, siekiant asmens, bendruomenės ir visuomenės gerovės. Tyrimo rezultatai atskleidžia motyvuoto kultūros politikos modelio bruožus, pagrįstus pirminiu skirstymu tarp karkasinio dizaino ir kultūros politikos modelių sąveikos.

Socialinis ugdymas, 2022

Straipsnyje ieškoma atsakymo, kaip socialinės ir emocinės ugdymo inovacijos padeda ugdyti vaikų ir jaunimo socialines ir emocines kompetencijas. Žemas socialinis kapitalas 1 , ypač Lietuvoje (112 vieta iš 167 šalių), prasta psichinė sveikata-pagrindinis COVID-19 pandemijos bruožas-lemia prastesnę ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų bei jaunuolių emocinę savijautą. Savižudybės yra pagrindinė 15-19 metų amžiaus žmonių mirties priežastis Lietuvoje ir Estijoje. Lietuvos, Estijos ir Latvijos mokyklose nesikeičia patyčių apimtis. Daugelyje šalių yra sunku kurti pasitikėjimu grįstus santykius mokyklose. Šie veiksniai ypač paaštrėjo per COVID-19 ir reikalauja naujų sprendimų. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos mokslininkų kuriamas Socialinio ir emocinio ugdymo prototipas (Social Emotional Education Prototype Modeling, SEEP) 2 turėtų šeimai, kiekvienam mokytojui ir vaikui pasiūlyti algoritmą, kuris padėtų geriau suprasti savo emocijas, jas valdyti ir modeliuoti savo elgesį pozityviosios socializacijos linkme. Straipsnio autoriai siekia, kad SEEP algoritmas būtų tinkamas šeimos terapijai, mokyklos praktikai ir visapusiškai pagalbai bei padėtų spręsti kasdienes socialines ir emocines problemas vaikams ir jaunuoliams, ypač iš nepalankių šeimų, taip pat nesimokančiam ir nedirbančiam (Not in Employment, Education, or Training, NEET) jaunimui. Straipsnyje aptariamos ir kitų Europos šalių socialinių emocinių kompetencijų ugdymo iniciatyvos, kurios skirtos atskirtį patiriantiems jaunuoliams motyvuoti ir įgalinti. Esminiai žodžiai: socialinio ir emocinio ugdymo(si) prototipas, COVID-19 pandemija, socialinis ir emocinis elgesys.