Rankraštinis Jono Dumčiaus palikimas: mokslininko paveikslas

LOGOS, 2017

Rimvydas mulevičius gimė 1957 m. vilniuje. Jaunystėje būsimasis menininkas dirbo tuometiniame vilniaus valstybiniame dramos teatre scenos montuotoju, vėliau-dailininku dekoratoriumi ir butaforu. Kūrybinėje teatro atmosferoje pajuto, kad tolesnis jo gyvenimo kelias turėtų sietis su menu. Tad 1980 m. įstojo į vilniaus dailės institutą (dab. vilniaus dailės akademiją), kur monumentaliosios tapybos katedroje 1986 m. baigė vitražo specialybę. Po studijų R. mulevičius buvo paskirtas dėstytoju į vda Kauno fakultetą, kuriame dirba jau daugiau kaip trisdešimt metų, vadovauja Piešimo studijai, yra šios studijos profesorius. Keletą dešimtmečių dailininko pagrindiniu raiškos objektu buvo vitražas. autorius yra įgyvendinęs

Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2018

Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) Santrauka. Studijoje, kurią sudaro trys dalys-kritiškas Bruno Latouro teorijos pristatymas, tyrimo aprašymas ir tyrimo rezultatų apibendrinimas,-analizuojamas sociologinis gamtos mokslų atstovų mokslinės veiklos tyrimas. Tai yra didaktinis eksperimentas, kai, vykstant diskusijų grupių svarstymams, siekta sukelti epistemologinį lūžį. Mokslo sociologinių tyrimų požiūriu epistemologinis lūžis gali būti interpretuojamas kaip perėjimas nuo socialumo sociologijos taikymo mokslinei veiklai tyrinėti prie mokslą ir technologijas analizuojančios perteikimo sociologijos arba veikėjo tinklo teorijos, kuri į asociacijų tinklus įtraukia nesocialiais tradicinio socialumo požiūriu laikomus rykus, gamtos objektus, būtybes. Didaktiniame eksperimente dalyvavę sociologijos studentai pozityviai įvertino epistemologinio lūžio patirtį sociologijos sampratos formavimosi arba sociologijos didaktikos požiūriu. Šiame numeryje publikuojama pirmoji studijos dalis, skirta B. Latouro teorijai. Pagrindiniai žodžiai: mokslo ir technologijų sociologija, veikėjo tinklo teorija, sociologijos didaktika, epistemologinis lūžis.

2010

Jono Jablonskio nuopelnai lietuvių bendrinės kalbos kūrimo bei norminamojo darbo baruose neabejotini ir nepaneigiami. Visose srityse -rašybos, fonetikos, morfologijos, sintaksės, leksikos -jis pasiekė labai svarių rezultatų: nustatė rašybos taisykles, kalbos normas teikė remdamasis gyvąja žmonių kalba, kūrė naujus žodžius, kurie ir dabar tebevartojami. 150-ųjų gimimo metinių jubiliejus paskatino dar kartą peržvelgti Jono Jablonskio darbus ir kai ką įvertinti naujai, leksikografo akimis, susidomėti menkai tirtu šios srities palikimu. Apie atskirus jo leksikografijos darbus buvo rašyta, vieną kitą užuominą galima rasti apie žodyno kartoteką. Šios srities darbus išsamiau apžvelgė Antanas Lyberis (žr. Lyberis 1982: 16-20). Mūsų žodynėlį -kaip svarbų leksikografijos darbą -aptarė Stasys Keinys (1990: 14-19). Leksikografinis J. Jablonskio palikimas nuodugniau neįvertintas, taigi šio straipsnio tikslas -apžvelgti kalbininko darbus, susijusius su leksikografija. Straipsnyje nesiekiama atlikti išsamios J. Jablonskio leksikografinės veiklos analizės, veikiau tai būtų tokio pobūdžio tyrimų pradžia. ANTANO JUŠKOS LIETUVIŲ-LENKŲ KALBŲ ŽODYNO 1 REDAGAVIMAS Pirmuosius leksikografinio darbo žingsnius J. Jablonskis žengė redaguodamas Antano Juškos lietuvių-lenkų kalbų žodyną 2 , kurį rengė Rusijos moks-

2018

Santrauka. Šiame straipsnyje toliau plėtojamos idėjos iš ankstesnės publikacijos Apie bandymą atverti juodąsias mokslo dėžes (1) ir analizuojamas sociologinis eksperimentas, kuriuo siekėme peržengti sociologijos ir gamtos mokslų rutininių tyrimo procedūrų ribas. Straipsnį sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariama nedekartiška G. Bachelard'o "naujosios mokslinės dvasios" epistemologija ir H. White'o tropų teorija, kuri suteikė "naujosios mokslinės dvasios" formavimosi aiškinimui kitonišką interpretacinį kontekstą. Antrojoje dalyje aprašomas sociologijos studentų atliktas didaktinis eksperimentas, kuris apėmė dvi grupines diskusijas su gamtos mokslų doktorantais. Pirmojoje grupinėje diskusijoje buvo taikyti socialumo sociologijos principai, o antrojoje, pasitelkus perteikimo sociologijos principus, buvo mėginta išprovokuoti epistemologinį lūžį. Epistemologinio lūžio refleksija paskatino kritiškai įvertinti sociologinio habitus formavimąsi. Pagrindiniai žodžiai: naujoji mokslinė dvasia, nedekartiška epistemologija, tropų teorija, mokslo komunikacija, sociologijos didaktika. On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (2) Abstract. This article further develops the ideas expressed in our previous publication-On the Attempt to Unlock the Black Boxes of Science (1)-and presents a sociological experiment that aims to break the conventional routine of the research activities of both sociology and life sciences. The article consists of two parts. The first part discusses the concept of "the new scientific spirit," elaborated by French scientist and philosopher G. Bachelard, and introduces H. White's theory of tropes, which provides a novel interpretative framework for "the new scientific spirit." The second part of this article describes a didactic experiment comprised of two discussion groups with PhD students working in the field of life sciences. The first discussion group attempted to realize the principles of the sociology of the social, whereas the second one attempted to break the limits of the sociology of the social and to induce an epistemological rupture in order to realize the principles of the sociology of translation in the second discussion. This article also includes the authors' reflections regarding the formation of their own sociological habitus.

LMA Vrublevskių bibliotekos darbai, 2022

In 1573, Henry de Valois, Duke of Anjou, was elected as the king of the Polish–Lithuanian Commonwealth, and some literary works were published to familiarize the French public with the history of Poland and Lithuania, the geographical and economic situation of the country. Some Polish historical works were translated into French (e.g. the chronicle of Jan Herburt of Felsztin), many poets wrote occasional poems, dedicated to the future king, in French, Polish, and Latin. This article aims to discuss the poem Henrias, dedicated to Henry de Valois, written in Latin by a French poet under the pseudonym Jean de La Gessée, – a rare and completely unexplored work until today. Henrias was addressed not only to the future king but also to the court, the French diplomats and ambassadors of the Polish–Lithuanian Commonwealth. Henry de Valois is portrayed here according to the tradition of Renaissance epic poetry by using an ethical model of the ruler’s “virtues” and by discussing the ruler’s p...

Problemos, 2014

1991 m. vasario 11 d. Vilniaus universitete S. Laskienė apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją „Metafizikos ir mokslo demarkacijos problema“. Disertacijos mokslinis vadovas – prof. E. Nekrašas, oficialieji oponentai: J. Minkevičius ir M. P. Šaulauskas. Disertacijos pirmame skyriuje analizuojami teorinio žinojimo vienovės antikoje ir viduramžiais pagrindai, vėlesnis metafizikos ir specialiųjų mokslų diferenciacijos procesas. Antrame skyriuje apžvelgiamas metafizikos ir mokslo santykio aiškinimas pirmajame ir antrajame pozityvizme, aptariami verifikacijos ir falsifikacijos principai. Trečiame skyriuje atskleidžiamas pozityvus metafizikos vaidmuo formuojantis ir vystantis mokslui. Daroma išvada, kad metafizinės idėjos ir principai suvaidino svarbų vaidmenį formuojantis klasikinei gamtotyrai.

2016

Šiemet balandžio 22 d. Vilniaus universitete jau tradiciškai 13-us metus iš eilės vyks Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija. Šių metų konferencijos tema "Mokslas, kuris įkvepia". Konferencijos programoje arti 40 žodinių ir stendinių pranešimų iš klinikinės, neuropsichologijos, sveikatos, organizacijų psichologijos sričių. Jaunieji tyrėjai iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Australijos pristatys savo tyrimų atradimus, dalinsis patirtimi vykdant mokslinius tyrimus. Šių metų konferencijos tema kvies jaunuosius mokslininkus diskutuoti apie tai, kas įkvepia daryti mokslinius tyrimus, kas skatina tyrėjus dalyvauti mokslinėje veikloje. Kas atsitinka, kad vieni darbai nusėda stalčių gilumoje, o kiti plačiai paplinta ir įgauna praktinį pritaikymą? Kaip savo mokslinį darbą mato ir jo reikšmę supranta patys tyrėjai? Plenarinėje sesijoje kviestinės pranešėjos dr. Ramunė Dirvanskienė iš Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Jurgita Rimkevičienė iš Griffito universiteto (Australija) pristatys savo disertacinius tyrimus. Diskutuosime apie psichologijos krypties mokslinių tyrimų vykdymo specifiškumą, darbą mokslininkų grupėse, doktorantūros ypatumus. Noriu šiltai padėkoti visiems mokslo komiteto nariams už jų svarų indėlį rengiant konferencijos mokslinę programą. Organizacinio komiteto nariams už energingą ir įkvepiantį darbą kartu rengiantis konferencijai. Visiems rėmėjams ir partneriams už pagalbą ir apdovanojimus. Visiems dalyviams linkiu darbingos ir įkvepiančios konferencijos bei naujų pažinčių, kurios paskatintų ir toliau aktyviai užsiimti moksline veikla psichologijoje. JMPK 2016 organizacinio komiteto pirmininkas TURINYS KONFERENCIJOS PROGRAMA ŽODINIAI PRANEŠIMAI ČERNOVAITĖ R., VIŠKELYTĖ L. Alzheimerio liga: sergančiųjų savo ligos patyrimas DIRVANSKIENĖ R. Pažintiniai sutrikimai sergant išsėtine skleroze. Trejų metų tęstinis tyrimas. EIMONTAS J., GEGIECKAITĖ G. Įsitraukimas internetu grįstoje streso įveikos programoje BADI GEGIECKAITĖ G., EIMONTAS J., MAŽULYTĖ E., ŽELVIENĖ P. Internetu grįstos streso įveikos programos dalyvių stresinė patirtis ir lūkesčiai GERVINSKAITĖ-PAULAITIENĖ L. Klausimo formuluotės svarba vertinant jaunesniųjų paauglių mentalizaciją: situacinių istorijų kūrimas GRYBAUSKAITĖ D., ŽELVIENĖ P., EIMONTAS J., GERVINSKAITĖ-PAULAITIENĖ L. Trauminius įvykius patyrusių asmenų socialinio pripažinimo ir potrauminio streso reakcijų sąsajos KLIMAVIČIŪTĖ G. Asmeninių vertybių ir požiūrio į eutanaziją sąsajos ankstyvojoje suaugystėje KLIMUKIENĖ V. Delinkventinio elgesio raidos trajektorijos arba kaip iš gilės tampama ąžuolu LATAKIENĖ L. Trumpalaikių psichologinių intervencijų po bandymo nusižudyti tyrimų problemos MAŽULYTĖ E. Lietuvos gyventojų psichologinis atsparumas MIKALAUSKAITĖ I. Klausos negalią turinčių paauglių bendravimo su artimaisiais patyrimas girdinčiose šeimose MOTIEJŪNAITĖ M. Bandomosios socialinių įgūdžių ugdymo programos, skirtos antros klasės mokiniams, kūrimas PARADNIKĖ P., BANDZEVIČIENĖ R. Sąsajos tarp studentų asmeninio augimo iniciatyvos ir profesinės gerovės PETRONYTĖ-KVEDARAUSKIENĖ D. Psichoterapiją pradėjusių žmonių narcisistiniai sunkumai ir santykio su autoritetu ypatumai POŠKUS M. S. Kodėl niekas nekuria efektyvios socialinės reklamos? RAUBAITĖ A., EIMONTAS J., GERVINSKAITĖ-PAULAITIENĖ L., ŽELVIENĖ P. Atsiskleidimas apie traumines patirtis po patirtų traumuojančių įvykių RIMKEVIČIENĖ J. "Impulsyvus mėginimas nusižudyti" -ką iš tiesų mes vertiname? SABAITYTĖ E. Jaunų bedarbių psichologinė gerovė: pozityvaus psichologinio kapitalo, atjautos ir dėkingumo reikšmė SIREVIČIŪTĖ A., MOCKUS A. Kurčių ir neprigirdinčių moksleivių patyčių ypatumai SLAVINSKIENĖ J., ŽARDECKAITĖ-MATULAITIENĖ K. Vairavimo motyvų sąsajos su rizikingo vairavimo stiliumi ir neigiamomis vairavimo pasekmėmis: sisteminė literatūros analizė ŠMITAS A. Studentų priešiškumo ir polinkio kontroliuoti reikšmė streso įveikimo strategijų ir sveikatai nepalankaus elgesio sąsajai TOLEIKYTĖ U. Ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikis depresiškumui VAINORAITĖ I. Bandžiusiųjų nusižudyti trauminės patirties ir įveikos strategijų ypatumai VALIŪNĖ D., PERMINAS A. Paauglių agresijos ir psichosocialinių veiksnių sąsajos XIII JMPK 5 VILKAITĖ R. Santykio su autoritetu ir auklėjimo stilių sąsajos ŽIEDELIS A. Nulinės hipotezės statistinio reikšmingumo tikrinimo psichologijos mokslo tyrimuose kritika STENDINIAI PRANEŠIMAI ALČIAUSKAITĖ L. Kiek sociodemografiniai veiksniai ir negalios charakteristikos yra reikšmingos asmens prisitaikymui prie judėjimo negalios? BUTĖNAITĖ J. Tikėjimo šaltiniai senatvėje: atvejo analizė ČEPONYTĖ M., ŽILINSKAITĖ G. Vyrų ir moterų seksualinio priekabiavimo atpažinimo palyginimas DINIGEVIČIŪTĖ K., PERMINAS A. Sąsaja tarp studentų ankstyvųjų neadaptyvių kognityvinių schemų ir nepasitenkinimo kūnu IVLEVA V. LOZOVSKA J. Subjektyvus muzikos patyrimas MOCKAITYTĖ E., MISIŪNIENĖ J. Lietuviškosios trumpojo tamsiosios triados instrumento (D3-SHORT) versijos psichometrinės savybės RAGELIENĖ T. Paauglių identiteto vystymosi, savidiferenciacijos ir santykių su bendraamžiais sąsajos URVELYTĖ E., PERMINAS A. Vyresnių klasių merginų patiriamo streso ir nepasitenkinimo kūno vaizdu sąsajos VALIŪNĖ D., PERMINAS A. Paauglių patyčių patyrimo patirties ir automatinių minčių ryšys ŽIBŪDAITĖ J., PERMINAS A. Moterų nepasitenkinimo kūnu sąsajos su įsitikinimais apie krūtų savitikrą KONFERENCIJOS PROGRAMA 8:30 -9:00 REGISTRACIJA (II AUKŠTAS) 9:00 -10:30 PRANEŠIMAI ATSKIROSE SEKCIJOSE PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TYRIMAI (201 AUD.) M. Motiejūnaitė, Bandomosios socialinių įgūdžių ugdymo programos, skirtos antros klasės mokiniams, kūrimas U. Toleikytė, Ekspresyvaus rašymo apie negatyvius ir pozityvius išgyvenimus poveikis depresiškumui

Lituanistica

Šiame straipsnyje skelbiama informacija apie XIV a. pabaiga-XV a. datuojamame Paūdronių kapinyne, esančiame Vilniaus apskrityje, Šalčininkų rajono Turgelių seniūnijoje, rastą pasaginę emaliuotą segę. Ji aptikta 2012 m. archeologinių tyrimų metu kapinyno kape Nr. 18, kuriame palaidotas vyresnis nei 20 metų amžiaus asmuo, veikiausiai moteris. Straipsnyje pateikiami detalūs duomenys apie šios segės tipologiją, chronologiją, keliamos versijos, kaip II a. antrąja puse datuota segė galėjo atsidurti viduramžių kapinyno kape.

Religija Ir Kultūra, 2008

Straipsnyje bandoma suformuluoti filosofijos didaktikos antinomijas, kylančias iš Tomo Sodeikos praktikuojamos ir skelbiamos filosofijos. Prieštaravimas, Sodeikos nuolat aptinkamas tarp "dialogo" ir "teksto", apima "atvirumo" ir "uždarumo", "išorybės" ir "vidujiškumo" metaforas, filosofijos aptariamas įprastesniais jutimiškumo ir racionalumo terminais: kai tai, kas empiriškai žinoma ir mokymo būdu perduodama, prieštarauja arba nesuteikia "pakankamo pagrindo" idealių "tiesų" mokymui arba skelbimui. Vakarų filosofijos "kilmės" pasakojimas vaizduoja filosofijos mokyklą kaip genealoginį medį, liudijantį aristokratišką kilmę, būtiną etiniam kalokagathia idealui, suprantamam kaip filosofuojančiojo gyvenimo būdas. Antinomija aptinkama tarp "gyvo žodžio klausytojo", praktikuojančio mokytojo pavyzdžiu parodomą gyvenimo būdą, ir uždaros ezoterinės mokyklos "sekėjo". "Dogmatinės" mokyklos atstovas seka tam tikra apibrėžta "paradigma" asmeninio pavyzdžio ir skelbiamo "mokymo" prasme. Sokrato antinomija apibūdina dvejopą mokytojo vaidmenį: sokratiškas "akušeris" sykiu yra ir mokinio sielą formuojantis skulptorius arba ją kultivuojantis "šeimos nuosavybės" šeimininkas. Žiauri pirmojo ironija nuolat atsveriama antrojo "skulptūrinių" ir "agrikultūrinių" metaforų, suponuojančių esamą pavyzdį, mokytojo turimą apriorinio etinio žinojimo idealą. Praktikos ir teorijos antinomija pristatoma, nagrinėjant Meisterio Eckharto ir Tomo Akviniečio didaktiką. Tariamai "praktinė" pamokslininko padėtis neatmeta jo, kaip "įstatymo skelbėjo", vaidmens. Mokytojo įvardijimas "meistru" veda į kitą antinomiją, kurioje susiduria nuoroda į "poietinę" mokymo prigimtį, leidžiančią perduoti mokiniui teksto gamybos amatą, su įsakmiai reikalaujamu filosofijos mokymo performatyvumu. Kanto antinomija-tai prieštara tarp "istorinio" ir "racionalaus" žinojimo. Tik antrasis yra "objektyviai" filosofinis, tačiau būtent jo neįmanoma išmokyti, nes išmokytas jis neišvengiamai tampa "subjektyvus" ir "istorinis". Todėl daugiausia, ką gali padaryti mokytojas, tai išmokyti filosofuoti. Antinomija susidaro tarp filosofo bei filosofijos idėjų ir besireiškiančių jų "fenomenų". Kartu būtina mokymo sąlyga tampa performatyvumas.

LMA Vrublevskių bibliotekos darbai

One of the important elements of the educational process at Vilnius University (established in 1579) was debate and defense. During a debate or defense, a student had to defend theses on a certain scholarly subject. For a long time, theses were treated as a secondary historical source in scholarly research. As the concepts of social science and history of ideas develop, the value of this genre is being reassessed and new methodological tools are being created. This trend inspired a comprehensive study of Vilnius University theses for 1579–1773. This article aims to identify the main features of theses as a specific genre of early modern scholarly literature – their functions, types, scope, and social context. In the Vilnius Academy, it was not mandatory to print theses prior to 1773, some of them were made public in manuscript form. Theses did not have a rigid internal structure, and their scope varied from a small publication to a large treatise. It is believed that while a large n...