Papers by Lilija Duobliene
Acta paedagogica Vilnensia, Jan 17, 2016
Straipsnyje analizuojama filosofijos metodo samprata ir jos sąsajos su mokyklinės filosofijos did... more Straipsnyje analizuojama filosofijos metodo samprata ir jos sąsajos su mokyklinės filosofijos didaktikos metodais. Atskleidžiama, kaip filosofijos metodas, turintis aiškią, prognozuojamą užbaigą, šiuolaikinėje filosofijos.didaktikoje išstumiamas kitų mokymo būdų (žaidimo, kelio metodų). Pastarųjų ypatumas yra tas, kad jie nesiejami su konkrečiais, iš anksto užsibrėžtais rezultatais, o pabrėžia paties proceso reikšmę. Mokyklinės filosofijos didaktikos metodai atliepia filosofijos metodus, jų sampratos kaitą. Todėl straipsny je metodologiniu požiūriu analizuojamos Lietuvos filosofų parengtos filosofijos programos ir lyginami išleisti vadovėliai mokyklai. Išskiriamos trys Lietuvoje susiformavusios filosofijos mokymo kryptys, nuro dant kiekvienos siūlomus mokymo būdus.
Acta paedagogica Vilnensia, Jul 26, 2017
Santrauka. Straipsnyje analizuojamas mokytojo vaidmuo šiuolaikiniame švietime. Šiuolaikinė global... more Santrauka. Straipsnyje analizuojamas mokytojo vaidmuo šiuolaikiniame švietime. Šiuolaikinė globali ir atitinkamai nacionalinė švietimo politika reikalauja standartizuoto gero mokytojo paveikslo, kita vertus-kelia inovatyvumo, kūrybiškumo, kurie iš esmės yra priešingi standartizacijai, poreikį. Taip kuriama šizoidinė situacija, kurioje prieštaravimai paralyžiuoja mokytojo veiklą ir motyvaciją veikti. Šiame straipsnyje ieškoma būdų, kaip spręsti šią situaciją, ir apibūdinama, kokį vaidmenį vertėtų prisiimti mokytojui. pasitelkus Gilleso Deleuze'o ir Félixo Guattari filosofines įžvalgas ir naujus konceptus, įvairius švietimo specialistų atliktus empirinius tyrimus skirtingose šalyse, taip pat ugdymo filosofų (Semetsky, Wallin, Webb ir kt.) svarstymus apie kitokį mokytoją ir jo funkcijas, siūlomas naujo mokytojo, kuriam apibūdinti vartojamas mokytojo-amatininko terminas, amatininkystę suprantant netradiciniu požiūriu, paveikslas. Tai gebėjimas kurti pasitelkiant savo vitalines ir aplinkos jėgas, gebėjimas dalyvauti atvirose dinamiškose sistemose, naviguojant tarp "chaoso" ir "kosmoso", apibrėžtumo ir neapibrėžtumo, gebėjimas kurti pasirenkant tarp poziciją, judėjimą tarp skirtingų heterogeninių elementų, ne rikiuojant ir klasifikuojant juos, o kuriant iš prieštaravimų lauko perspektyvos. Toks tarpininko ir amatininko vaidmens siūlymas yra viena iš pozityvių išeičių šizoidinėje mokytojo situacijoje.
Acta Paedagogica Vilnensia, 2012
Luckmannas gyvai: Jerevano konferenciją „Žmonių komunikacijos pokyčiai ir rizikos“ aptariant
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Socialinis ugdymas
Vytauto Didžiojo universitetasŠvietimo akademij
Acta Paedagogica Vilnensia, 2007
Straipsnyje aptariama dorinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose padėtis. Atliekama pagr... more Straipsnyje aptariama dorinio ugdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose padėtis. Atliekama pagrindinės mokyklos etikos bendrųjų programų analizė, išryškinama jų metodologijos kaita ir dominuojantys orientyrai, kurie leidžia geriau įvertinti esamos padėties pranašumus ir trūkumus, numatyti dorinio ugdymo perspektyvas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programų metodologiniai orientyrai lyginami su dominuojančiais Europos šalyse orientyrais, kartu apžvelgiamas platesnis Lietuvos socialinis kontekstas: socialinės raidos Lietuvoje ypatumai, jaunimo mąstymo kaita ir vertybės, mokytojų rengimas, vadovėlių leidyba. Pagrindinė straipsnio įžvalga yra Lietuvos mokyklų programų metodologijos eklektiškumas, o kita vertus, - dialogo filosofijos, kaip metodologinio orientyro, stiprėjimas. Atskleidžiami dialogo filosofijos pagrindiniai pranašumai, kurie svarbūs tobulinant dorinį ugdymą Lietuvoje.
Acta Paedagogica Vilnensia, 2009
Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUnivers... more Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 2 66 76 25El. paštas: [email protected], remiantis ugdymo filosofų apmąstymais, analizuojamas požiūris į daugiakultūriškumo ir tautinio tapatumo ugdymo santykį įvairiose valstybėse, ypač tose, kuriose jau susikūrusi brandi informacinė visuomenė, akivaizdus naujo tipo – hibridinio tapatumo – fenomenas. Svarstoma, kaip ir kodėl informacinė visuomenė prisideda prie naujo tipo tapatumo įtvirtinimo, o remiantis kritinės pedagogikos autoriais, bandoma atskleisti, kodėl tokioje visuomenėje, kuriantis naujam tapatumui, daug dėmesio turi būti skiriama kritiškumui ugdyti, ideologijoms atpažinti. Remiantis Lietuvos teoretikų įžvalgomis, apibūdinamas konservatyvus jų požiūris siekiant išsaugoti pamatines tautos vertybes, o atlikus bendrojo lavinimo bendrųjų programų pilietinio ugdymo kontent analizę, atskleidžiamas dviprasmiškas Lietuvos š...
Acta Paedagogica Vilnensia, 2019
Our contribution investigates the question of how it is possible to apply multimodal methods of e... more Our contribution investigates the question of how it is possible to apply multimodal methods of education in teaching ethics with fiction films. From a more sceptical viewpoint, one could argue that this is not possible for several reasons. The article suggests some arguments for the justification of positive answer, describes the resent researches of the problem and presents some results of multimodal teaching experiment of teaching ethics with fiction films. The theoretical basis for these approaches are the pragmatic pedagogy of William James and John Dewey, and close to them – the model of teaching with films developed by William B. Russell, also the Deleuzian theory of cinema.
Lietuvos švietimo politikos transformacijos
Vilniaus universiteto leidykla eBooks, 2009
Acta Paedagogica Vilnensia, 2015
Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUnivers... more Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (8 5) 266 76 25 Straipsnyje, remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, analizuojamos bendrosios programos ir išsilavinimo standartų (nuo atsiradimo 1994 metais jie kito keletą kartų) kaitos tendencijos. Remiantis teorinėmis įžvalgomis ir tyrimo duomenimis, straipsnyje mėginama aiškintis, ar naujos bendrųjų programų versijos yra tobulesnės ir garantuoja kokybiškesnį ugdymo procesą.
Transformation of University: Towards Pragmatism and Competence Based Education
minfolit.lt
... Jones DR National Models of Higher Edu cation: International Transfer // The Encyclo pedia of... more ... Jones DR National Models of Higher Edu cation: International Transfer // The Encyclo pedia ofHigher Education / ed. BR ... Quality culture — the main value of academic ... Želvys R. Aukštojo mokslo plėtra ir akademinė didaktika [The development of higher educati on and academic ...
Acta Paedagogica Vilnensia
The article presents the results of our research project and development of four futuristic scena... more The article presents the results of our research project and development of four futuristic scenarios for the Lithuanian school attempting to answer the question: What’s the point? The idea of the article matured during the ongoing presentations of the project insights in public academic space, where two questions were often posed: What’s the point of this? What are the practical benefits? Therefore, the article features the methodology of scenario development and describes the benefits of these and similar scenarios, why they are created, and the possible benefits of the scenarios developed within the framework of this project.
Acta Paedagogica Vilnensia, 2017
Straipsnyje analizuojamas mokytojo vaidmuo šiuolaikiniame švietime. Šiuolaikinė globali ir atitin... more Straipsnyje analizuojamas mokytojo vaidmuo šiuolaikiniame švietime. Šiuolaikinė globali ir atitinkamai nacionalinė švietimo politika reikalauja standartizuoto gero mokytojo paveikslo, kita vertus – kelia inovatyvumo, kūrybiškumo, kurie iš esmės yra priešingi standartizacijai, poreikį. Taip kuriama šizoidinė situacija, kurioje prieštaravimai paralyžiuoja mokytojo veiklą ir motyvaciją veikti. Šiame straipsnyje ieškoma būdų, kaip spręsti šią situaciją, ir apibūdinama, kokį vaidmenį vertėtų prisiimti mokytojui. Pasitelkus Gilleso Deleuze’o ir Félixo Guattari filosofines įžvalgas ir naujus konceptus, įvairius švietimo specialistų atliktus empirinius tyrimus skirtingose šalyse, taip pat ugdymo filosofų (Semetsky, Wallin, Webb ir kt.) svarstymus apie kitokį mokytoją ir jo funkcijas, siūlomas naujo mokytojo, kuriam apibūdinti vartojamas mokytojo-amatininko terminas, amatininkystę suprantant netradiciniu požiūriu, paveikslas. Tai gebėjimas kurti pasitelkiant savo vitalines ir aplinkos jėgas,...
Santalka, 2010
Straipsnyje analizuojama informacinių technologijų įtaka ugdymui. Pateikiami skirtingi požiūriai ... more Straipsnyje analizuojama informacinių technologijų įtaka ugdymui. Pateikiami skirtingi požiūriai į informacinio raštingumo, literatūroje kartais tapatinamo su medijų raštingumu, ugdymą. Analizuojami argumentai, leidžiantys suprasti teigiamą medijų poveikį ugdymui, taip pat ir priešingi argumentai, atskleidžiantys ideologinius medijų tikslus, nukreiptus į moralinę prievartą, slepiamą po medijų funkcionavimo struktūromis. Ginama tezė, kad medijų raštingumo ugdymas yra neišvengiamas šiuolaikinėje mokykloje ir iš esmės ją keičiantis. Aptariamos kelios esminės medijų raštingumo ugdymo paradigmos. Vienos iš jų moko, kaip įvaldyti technologijas bei skatinti kūrybiškumą, kitos-atpažinti ideologijas ir būti pilietiškai bei politiškai angažuotiems. Straipsnyje, pateikus platų medijų raštingumo ugdymo kontekstą, t. y. apžvelgus ugdymo kaitą, vikio kultūrą, medijų raštingumo didaktiką, ugdymo proceso dalyvių santykius, analizuojamas medijų raštingumas Lietuvoje. Keliami klausimai, ar Lietuvos mokykla pasirengusi darbo su informacija kaitai, ar turi aiškią medijų raštingumo ugdymo filosofiją. Atsakymų ieškoma analizuojant bendrojo lavinimo informacinio raštingumo programas bei mokyklose vykdomus medijų raštingumo projektus.
Acta Paedagogica Vilnensia, 2020
The article familiarizes the reader with the main goals and implementation structures of the DIAL... more The article familiarizes the reader with the main goals and implementation structures of the DIALLS (Dialogue and Argumentation for Cultural Literacy Learning in Schools) three-year project (2018–2021), supported by EU Research and Innovation program HORIZON 2020. The project is coordinated by Cambridge University in partnership with 9 EU universities. In Lithuania project activities are implemented by the Institute of Educational Sciences at Vilnius University. The theoretical concept of Social Responsibility in the context of Cultural Literacy and Educating for an Active Citizenship is analysed in the theoretical part of the article. Some empirical data on addressing the concept of Social responsibility in the National Educational Policy documentation is presented and discussed from the view of DIALLS projection. Finally, some concluding points on addressing the concepts of Social responsibility, participation, cooperation and citizenship in the national educational policy documen...
Crossing or Erasing Territorial Borders: Towards Openness Within the School Space
This chapter addresses the problem of a new school culture and school space, the formation and pe... more This chapter addresses the problem of a new school culture and school space, the formation and perception of which have changed markedly in the modern globalised world. Drawing on the theories of Lefebvre, Deleuze, Guattari and Stiegler as well as those of their interpreters, I attempt to show how space is formatted in educational practice, with theoretical insights bolstered by empirical research. The findings of that research suggest that regardless of what situation is analysed, be it virtual or actual, immanent or real, new ways of crossing borders and new styles of exploration of school space and place are presupposed, all without the necessary division of space into the Lefebvrean planned, popular or lived spaces. The Deleuzeo-Guattarian view of the holey space and Buchanan’s concepts of the neither here nor there space or the non-place seem more fitting for the interpretation of students’ ways of living at school and probing of the success of the open space which all the comm...
Sound and Image in Artistic Flooding
The International Journal of Critical Pedagogy, 2014
This article deals with the problem of national education policy, which subject to the recommenda... more This article deals with the problem of national education policy, which subject to the recommendations of international organizations and supranational powers that observes and control the development of democracy and social movements world-wide, so consequently it is perceived as a new regime. Lithuanian educational changes are discussed using scientific literature interpretation, educational document analysis and meta-analysis of empirical research and applying critical theory instruments for recognition of supranational and local power constructs, identifying the methods of social reproduction in Lithuanian education. The main focus is done on the analysis of contemporary Lithuanian education, which has to survive in the conditions of regimes, when new one is built on the relicts of the Soviet, the old one. Explication of the right wing direction in Lithuanian education policy declaring the progressive tasks, with a fear of the leftist position, especially critical pedagogy, is g...
Acta Paedagogica Vilnensia, 2010
Straipsnyje analizuojama nacionalinės švietimo politikos problemos globalizacijos sąlygomis. Remi... more Straipsnyje analizuojama nacionalinės švietimo politikos problemos globalizacijos sąlygomis. Remiantis tyrėjų (Torresu, Apple'u, House'u, Lingardu, McLarenu, Yeates) įžvalgomis bandoma atsakyti į klausimą, kiek ir kokių galių turi valstybės priešintis globalizacijos procesui, ar įmanoma nacionalinės ir supranacionalinės švietimo politikos dermė ir kokios galimos globalizacijos pasėkmės nacionaliniam švietimui. Šiame kontekste analizuojama, kokia yra Lietuvos švietimo politikos simptomatika. Daromos išvados, kad Lietuvos švietimo politikos keliai gana painūs. Aiškesni orientyrai, atsiradę pastaruoju metu, taip pat kelia abejonių, nes brėžia švietimo liberalizavimo, o kita vertus, didesnės valstybinės kontrolės kryptį ir deklaruoja radikalius, artimus neomarksistiniams teiginius.
Acta Paedagogica Vilnensia, 2010
Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUnivers... more Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarėVilniaus universiteto Edukologijos katedraUniversiteto g. 9/1, LT-01513 VilniusTel. (85) 266 76 25El. paštas: [email protected] analizuojama nacionalinės švietimo politikos problemos globalizacijos sąlygomis. Remiantis tyrėjų (Torresu, Apple’u, House’u, Lingardu, McLarenu, Yeates) įžvalgomis bandoma atsakyti į klausimą, kiek ir kokių galių turi valstybės priešintis globalizacijos procesui, ar įmanoma nacionalinės ir supranacionalinės švietimo politikos dermė ir kokios galimos globalizacijos pasėkmės nacionaliniam švietimui. Šiame kontekste analizuojama, kokia yra Lietuvos švietimo politikos simptomatika. Daromos išvados, kad Lietuvos švietimo politikos keliai gana painūs. Aiškesni orientyrai, atsiradę pastaruoju metu, taip pat kelia abejonių, nes brėžia švietimo liberalizavimo, o kita vertus, didesnės valstybinės kontrolės kryptį ir deklaruoja radikalius, artimus neomarksistiniams teiginius.
Uploads
Papers by Lilija Duobliene