Papers by Daina Habdankaitė
Filosofia, 2017
This paper addresses the problematic nature of bureaucratic power structures and their effectiven... more This paper addresses the problematic nature of bureaucratic power structures and their effectiveness. The paper argues that delay constitutes the essence of bureaucratic power and has controlling effects on all of the three temporal modes-past, present, and future-that individuals are subjected to. The exteriorized and exteriorizing nature of temporal consciousness in particular is showcased thanks to Bernard Stiegler's conception of the relation between technics and time. By discussing Franz Kafka's fi ction as well as the most common bureaucratic encounters, the paper argues that both the formal and the repetitive character of bureaucratic procedures are not only facilitated but even presupposed by the constitution of temporal consciousness, which is prone to temporal delay and to the controlling mechanisms that come along with it.
Jacques'o Derrida tekste Gyvūnas, kuris, vadinasi, esu (L'animal que donc je suis... more Jacques'o Derrida tekste Gyvūnas, kuris, vadinasi, esu (L'animal que donc je suis) iš-skleistos nuogumo, autobiografijos, žvilgsnio asimetrijos ir buvimo paskui idėjos šiame straipsnyje skaitomos kito mąstytojo veikalo – Marxo šmėklų (Spectres de Marx) – perspektyvoje, pasitelkiant pastarajame veikale interpretuojamą išnirusio laiko metaforą. Gyvūno ir žmogaus ontologinį santykį interpretuojant kaip vėlavimą būti ir to buvimo suvokimo atidėjimą, Derrida diskursas apie gyvūno klausimą parodomas kaip nepakankamas praktiniam veikimui angažuoti (nes tebesiskleidžiantis dualistinėje mąstymo paradigmoje), tačiau sudarantis sąlygas kitokio ontologinio mąstymo galimybei (nes įtvirtinantis radikalų pertrūkį tarp dualistinės sistemos narių).
Science and technology represent a means of development and emancipation for Africa, but they als... more Science and technology represent a means of development and emancipation for Africa, but they also harbor-technology in particular-dangers inasmuch as they may, because of their foreign origin, become the vectors of ways of life and thought dangerous for the African personality. ...
Open Philosophy, 2020
The article investigates Meillassoux’s notion of the absolute in relationship with the Kantian an... more The article investigates Meillassoux’s notion of the absolute in relationship with the Kantian and Hegelian philosophical systems. The absolute, as independent of subjective consciousness, is showcased as the meeting point of speculation and fiction. By looking into Meillassoux’s notions of speculation and some works of weird fiction, it is argued that the significant role of imagination as well as a deferred temporality is what facilitates the discussion of both speculation and fiction as faculties able to transcend the limitations that are projected by the correlationist mind. Through a reading of Lovecraftian fiction, both the strong and weak points of Meillassoux’s argumentation in After Finitude and Science Fiction and Extro-Science Fiction are identified, proving the latter to be a less successful way of grasping the chaotic real.
This paper addresses the problematic nature of bureaucratic power structures and their effectiven... more This paper addresses the problematic nature of bureaucratic power structures and their effectiveness. The paper argues that delay constitutes the essence of bureaucratic power and has controlling effects on all of the three temporal modes – past, present, and future – that individuals are subjected to. The exteriorized and exteriorizing nature of temporal consciousness in particular is showcased thanks to Bernard Stiegler's conception of the relation between technics and time. By discussing Franz Kafka's fiction as well as the most common bureaucratic encounters, the paper argues that both the formal and the repetitive character of bureaucratic procedures are not only facilitated but even presupposed by the constitution of temporal consciousness, which is prone to temporal delay and to the controlling mechanisms that come along with it.
Problemos
Contemporary Philosophy: its Chances and Marginalia.Philosopher Kristupas Sabolius Interviewed by... more Contemporary Philosophy: its Chances and Marginalia.Philosopher Kristupas Sabolius Interviewed by Daina Habdankaitė
Athena, 2016
Versta iš: Jacques Derrida. L’animal que donc je suis. Paris: Éditions Galilée,
2006, p. 14–77. I... more Versta iš: Jacques Derrida. L’animal que donc je suis. Paris: Éditions Galilée,
2006, p. 14–77. Iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė.
Athena, 2018
Versta iš: Jacques Derrida, Elisabeth Roudinesco « Peines de mort », in De quoi demain... Dialogu... more Versta iš: Jacques Derrida, Elisabeth Roudinesco « Peines de mort », in De quoi demain... Dialogue. Paris: Fayard / Galilée, p. 223–267. Iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė, tikrino Nijolė Keršytė.
Open Philosophy, 2020
The article investigates Meillassoux's notion of the absolute in relationship with the Kantian an... more The article investigates Meillassoux's notion of the absolute in relationship with the Kantian and Hegelian philosophical systems. The absolute, as independent of subjective consciousness, is showcased as the meeting point of speculation and fiction. By looking into Meillassoux's notions of speculation and some works of weird fiction, it is argued that the significant role of imagination as well as a deferred temporality is what facilitates the discussion of both speculation and fiction as faculties able to transcend the limitations that are projected by the correlationist mind. Through a reading of Lovecraftian fiction, both the strong and weak points of Meillassoux's argumentation in After Finitude and Science Fiction and Extro-Science Fiction are identified, proving the latter to be a less successful way of grasping the chaotic real.
Athena, 2017
Straipsnyje įrodinėjama, kad Michelio Foucault mąstymas priklauso prancūzų epistemologijos tradic... more Straipsnyje įrodinėjama, kad Michelio Foucault mąstymas priklauso prancūzų epistemologijos tradicijai, atstovaujamai tokių mąstytojų, kaip Georges’as Canguilhemas ir Gastonas Bachelard’as. Iki šiol mažai tyrinėtojų nagrinėtas laikinis pertrūkio aspektas, kuris geriausiai išvystytas Bachelard’o mąstyme, parodomas kaip Foucault mąstymą kreipianti ašis. Laikinio pertrūkio apraiškos Foucault mąstyme ir ego cogito laipsniavimas Bachelard’o filosofijoje parodomi kaip ta pačia – istoriško nukreiptumo į ateitį – logika besivadovaujanti strategija, skirta įveikti dekartiškąją-kantiškąją ego sampratą.
Athena, 2018
Remiantis Jacques'o Derrida „Marxo šmėklose“ išplėtota išnarinto laiko metafora bei įkontekstinan... more Remiantis Jacques'o Derrida „Marxo šmėklose“ išplėtota išnarinto laiko metafora bei įkontekstinant vokiečių tapytojo ir skulptoriaus Anselmo Kieferio kūrybą postfenomenloginėje filosofinėje perspektyvoje, straipsnyje įrodinėjama tezė, jog Kieferio darbuose veikia išnarinto laiko šmėkliškumas, kuriuo per transformatyvų materialumą sprendžiama praeities nereprezentuojamumo problema.
The paper argues that delay constitutes the essence of bureaucratic power and has controlling eff... more The paper argues that delay constitutes the essence of bureaucratic power and has controlling effects on all of the three temporal modes – past, present, and future – that individuals are subjected to. The exteriorized and exteriorizing nature of temporal consciousness, in particular, is showcased thanks to Bernard Stiegler’s conception of the relation between technics and time. By discussing Franz Kafka’s fiction as well as the most common bureaucratic encounters, the paper argues that both the formal and the repetitive character of bureaucratic procedures are not only facilitated but even presupposed by the constitution of temporal consciousness, which is prone to temporal delay and to the controlling mechanisms that come along with it.
Jacques'o Derrida tekste Gyvūnas, kuris, vadinasi, esu (L'animal que donc je suis) iš-skleistos n... more Jacques'o Derrida tekste Gyvūnas, kuris, vadinasi, esu (L'animal que donc je suis) iš-skleistos nuogumo, autobiografijos, žvilgsnio asimetrijos ir buvimo paskui idėjos šiame straipsnyje skaitomos kito mąstytojo veikalo – Marxo šmėklų (Spectres de Marx) – perspektyvoje, pasitelkiant pastarajame veikale interpretuojamą išnirusio laiko metaforą. Gyvūno ir žmogaus ontologinį santykį interpretuojant kaip vėlavimą būti ir to buvimo suvokimo atidėjimą, Derrida diskursas apie gyvūno klausimą parodomas kaip nepakankamas praktiniam veikimui angažuoti (nes tebesiskleidžiantis dualistinėje mąstymo paradigmoje), tačiau sudarantis sąlygas kitokio ontologinio mąstymo galimybei (nes įtvirtinantis radikalų pertrūkį tarp dualistinės sistemos narių).
La nature contingente et performative de tout l’avenir pose un grand obstacle. Impossible à conce... more La nature contingente et performative de tout l’avenir pose un grand obstacle. Impossible à conceptualiser comme orientation ou potentiel scénario, l’avenir nécessite une critique de la rationalité et invite à une recherche de nouvelles approches à son sujet. C’est précisément pourquoi la plupart des discours philosophiques sur l’avenir aujourd’hui sont marqués par la tentative de redéfinir les notions fondamentales d’identité, d’humain, de temps, de monde, etc.
Je propose de traiter le concept de la temporalité chez Gaston Bachelard comme une synthèse ouver... more Je propose de traiter le concept de la temporalité chez Gaston Bachelard comme une synthèse ouverte. La synthèse ouverte consiste en quatre éléments principaux : la primauté de la différence par rapport au même, la dialectique des oppositions, le surpassement de la phénoménalité par le chemin formel et la discontinuité conceptualisée en utilisant la notion de rythme.
Kai kurie muzikai kuria tuščiame lape -sustingusioje tyloje. Plačiai atmerkę akis, įdėmiu žvilgsn... more Kai kurie muzikai kuria tuščiame lape -sustingusioje tyloje. Plačiai atmerkę akis, įdėmiu žvilgsniu tuštumoje kurdami tarytum vaizdinę tylą, nebyliu žvilgsniu blukindami pasaulį. Jie rašo muziką, kad nutildytų pasaulio triukšmą. Jų lūpos nejuda, net širdies ritmo būgnelis nutilo, gyvybė laukia ateisiančios harmonijos. Jie laukia, ką sukurs savo veiksmu. Jie nebepriklauso aidų ir rezonansų pasauliui. Jie girdi tamsius taškus, ryliavimus ir baltavimus griūnant, virpant, slysčiojant ir atšokant nuo penklinės. Penklinė jiems yra abstrakti, iš anksto skambanti lyra. Baltame lape jie išgroja sąmoningą polifoniją. Įprastai klausantis balsai gali pasimesti, apkurtinti, prislopti -sintezė gali nepavykti. Bet rašytinės muzikos kūrėjas turi dešimtį ausų ir vieną ranką. Vienintelę ranką sujungti ir pieštuku apriboti harmonijos visatą. Dešimtis ausų, dešimtis dėmesio krypčių, dešimtis laiko matuoklių tam, kad galėtų klausytis, nukreipti ir suvaldyti simfonijų tėkmę.
Conference Presentations by Daina Habdankaitė
Taking the Foucauldian notion of power and his understanding of critique as the starting point, t... more Taking the Foucauldian notion of power and his understanding of critique as the starting point, this talk aims at posing and answering the following questions:
1) What it takes for any discourse to function as a criticism? To deal with this question we need to put aside for a moment the particular nature of theatre in relation to reality and treat it as one form of discourse among others.
2) Are there any peculiarities of theatre as a criticism of a dominant discourse if we take it with all the complications caused by the complex relation between theatre and the so-called reality?
3) What do we and can we expect from theatre criticism today?
Thesis Chapters by Daina Habdankaitė
Dans cette recherche, le désaccord entre Bergson et Bachelard à propos de la continuité de la dur... more Dans cette recherche, le désaccord entre Bergson et Bachelard à propos de la continuité de la durée est interprété comme ayant une perspective épistémologique autant qu’ontologie. Par une contextualisation de Bergson et Bachelard à l’horizon des idées de Descartes, Kant et Husserl, on arrive à démontrer que tous deux méritent d’être considérés comme les penseurs qui développent le concept du temps alternatif celui-ci étant accepté par le transcendantalisme et la phénoménologie. L’analyse des catégories bergsoniennes de la virtualité, de l’intuition et de la durée continue ainsi que que l’interprétation des idées bachelardiennes de la conscience créative et du réel dialectique arrivent à la conclusion que les idées des penseurs sont fondées sur et enjointes par la logique de la répétition et le motive de l’atemporalité.
Uploads
Papers by Daina Habdankaitė
2006, p. 14–77. Iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė.
Conference Presentations by Daina Habdankaitė
1) What it takes for any discourse to function as a criticism? To deal with this question we need to put aside for a moment the particular nature of theatre in relation to reality and treat it as one form of discourse among others.
2) Are there any peculiarities of theatre as a criticism of a dominant discourse if we take it with all the complications caused by the complex relation between theatre and the so-called reality?
3) What do we and can we expect from theatre criticism today?
Thesis Chapters by Daina Habdankaitė
2006, p. 14–77. Iš prancūzų kalbos vertė Daina Habdankaitė.
1) What it takes for any discourse to function as a criticism? To deal with this question we need to put aside for a moment the particular nature of theatre in relation to reality and treat it as one form of discourse among others.
2) Are there any peculiarities of theatre as a criticism of a dominant discourse if we take it with all the complications caused by the complex relation between theatre and the so-called reality?
3) What do we and can we expect from theatre criticism today?
Knygą galima suprasti kaip sceną, kurioje susitinka skirtingoms stovykloms atstovaujantys filosofai. Greta reikšmingų šiuolaikinių realistų, suformavusių ir įkvėpusių savasias mokyklas – į objektus orientuotai ontologijai atstovaujančio Grahamo Harmano ar Il Nuovo realismo pradininko Maurizio Ferrario – knygoje sutinkame materialistę Catherine Malabou, čiabuvių mąstymą nagrinėjančius Déborah Danowski ir Eduardo Viveiros de Castro, italų filosofus Pietro Montani, Tiziana Andina, Dario Cecchi bei visą būrį lietuvių autorių – Ruslaną Baranovą, Joną Dagį, Dainą Habdankaitę, Igną Šatkauską ir Ritą Šerpytytę. Nors pozicijos neretai skiriasi, jas vienija bendra nuostata – šiandien tikrovės klausimas ir vėl tapo išskirtinai svarbus.