Institute of Information Studies

Lithuania emerged in the cultural space of Estonians more intensively since the 1930s. The most productive period in translating Latvian and Lithuanian literature was the Soviet period when the Baltic unity reached its peak. After regaining independence, the feeling of Baltic identity has diminished alongside with the decline in publishing of books translated from Latvian and Lithuanian.

The year 1905 notes the political awakening of the Estonian people, when different political movements and the first Estonian national parties were established. The revolution drew the attention of all the social strata to the political and economical issues that lead to a rapid increase in publishing of political literature.

The article includes an overview of the development of e-publishing in Estonia. The treatment is based on the analysis and comparison of existing research, mainly student papers; statistical data from the database of Statistics Estonia and the National Library of Estonia, articles in the periodical press and homepages of various institutions.
The beginning of the article presents the description of the publishing industry during the 2000s. In accordance with the development of economy the book production has moved from the peak in the mid-2000s to recession in 2008–2010. The declining market led to the decrease in print runs (since 2008) and book title production (since 2010). The number of publishers, however, increased even during the crisis. The small-language market is of no interest to international companies, so the book industry works on local capital.
Estonia is characterised by early adoption and wide use of the Internet. The web publishing by organisations, associations and individuals is widespread since mid 1990s, but commercial publishers remained aside of this trend. As in many other European countries, especially small countries, the publishers were uncertain about the application of copyright in the digital environment and technological skill gaps. These worries were largerly overcome by the establishment of e-publishing service providers in 2010, which led to the take off in the publishing of e-books. The number of e-books produced and the sales have increased a number of times, but their share of the book market is rather marginal. The book buyers and readers still hold to traditional book form. The official cultural policy, however, favours e-books and supports different projects that provide free access to Estonian classical literature and modern authors.

The article studies the activities of a small-town agent of book-culture from the viewpoint of book history. It concentrates on the life story of Tõnu Franzdorf (1862-1940), a self-taught author, journalist, editor, bookseller, publisher and owner of a printing office from Narva. The data on the actors of book industry, especially on those who worked outside Tallinn and Tartu, is scarce. Therefore the material preserved at the Estonian Cultural History Archives of the Estonian Literary Museum on Tõnu Franzdorf serves as valuable source for establishing his background, education, career in journalism and the book industry. Franzdorf was a typical representative of his time in being an autodidact correspondent for periodicals as well as a book-shop owner and printer. At the same time his long career in journalism is quite exceptional. This was the achievement for which he was acknowledged in the Republic of Estonia whereas his modest literary works did not meet the high standards of the literary circles.

The academic research on book history in Estonia started in the 1920s when the conditions of an independent state made it possible to develop national science on a full scale. Prior to the emergence of scholarly studies, Estonian intellectuals used to concentrate on the popularisation of sciences. The article deals with the communication of popular knowledge on book history in the Estonian language during the 19 th century and the beginning of the 20 th century (until 1917). The sample includes textbooks and articles in the periodical press. No separate books on this topic were issued during the period under study. In order to establish the representation of book-historical topics in Estonian textbooks and periodical publications, the study employs the bibliometric approach and thematic analysis. The latter is based on the model elaborated by T. R. Adams and N. Barker. Among textbooks, readers and special history textbooks were chosen for the study. The sample of periodical press in...

Straipsnyje apžvelgiama tautinių mažumų knygų leidyba Estijoje ikikariniu nepri­klausomybės laikotarpiu (1918–1940) ir po 1991 m., kai estų kalba buvo paskelbta oficialia Estijos Respublikos kalba. Tyrimas pagrįstas statistiniais duomenimis, gautais remiantis Estijos naciona­linės bibliografijos duomenų baze, temine daugelio mokslinių tekstų analize ir siai temai aktualiais straipsniais, paskelbtais periodikoje ir internete. Estija tapo nepriklausoma valstybe 1918 m. Reiksminga sio laikotarpio etninės politi­kos gairė buvo 1925 m. priimtas Etninių mažumų kultūrinės autonomijos įstatymas. Pries Antrąjį pasaulinį karą Estijoje gyveno penkios tautinės mažumos, kurias sudarė daugiau nei 3000 asmenų: rusai (1934 m. gyventojų surasymo duomenimis, jie sudarė 8,2 proc. visų gyventojų, arba 92 656 asmenys), vokieciai (1,5 proc., 16 346 asmenys), svedai (0,68 proc., 7641 asmuo). Latviai ir žydai sudarė mažiau nei 0,5 proc. Estijos gyventojų. Remdamosi mi­nėtu įstatymu, vokiecių ir žydų mažumo...

Estonian national minority in Russia was formed as a result of emigration dur-ing the second half of the 19th and at the beginning of the 20th century. The Esto-nian peasants moved to Russia in the hope of obtaining land and becoming free from the oppression of the Baltic German ...

Institute of Information Studies, Tallinn University,Narva maantee 25, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail: [email protected], Latvija ir Lietuva dažnai apibūdinamos vienu geopolitiniu bendravardikliu kaip Baltijos valstybės. Ši sąvoka siejama su Baltijos vienybės ir Baltijos tapatybės sąvokomis. Pastaroji grindžiama bendrais geografinės, istorinės, politinės ir kultūrinės patirties elementais. Šiuo metu po nepriklausomybės atgavimo Baltijos tapatybės sąvoka kartais kvestionuojama ir apibūdinama kaip sovietmečio šmėkla, fikcija, egzistuojanti tiktai Vakarų politikų protuose. Atsižvelgiant į tokius prieštaringus argumentus straipsnyje siekiama nustatyti pagrindines šių šalių kultūros mainų plėtros tendencijas, atspindėtas knygų, verstų iš latvių ir lietuvių kalbų į estų kalbą, leidyboje. Į vertimo istoriją ir struktūrą žvelgiama per verstinių knygų pavadinimų skaičių, žanrus ir populiariausius autorius. Vertimų katalogai, sudaryti įvairių bibliografijų ir bibliografinių duomenų bazių pagrin...

1926 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Sovietų Sąjungoje gyveno per 150 000 estų. Jie sudarė vieną gausiausių šalies mažumų. Dauguma jų gyveno Sankt Peterburge ir aplinkiniuose regionuose. Todėl Sankt Peterburgas (tuomet – Leningradas) tapo svarbiausiu literatūros estų kalba leidybos centru Sovietų Rusijoje. Trečiajame dešimtmetyje komunistų partija ir sovietų valdžia rėmė kultūros produkciją visomis sovietų kalbomis. Kartu su NEP’o politika tai sukūrė palankias sąlygas steigti nacionalines leidyklas. Estų leidybinė draugija buvo įkurta 1922 m. ir veikė kaip svarbiausia knygų leidybos estų kalba institucija ligi 1925 metų. Jos produkcija apima daugiausia politinius leidinius, vadovėlius ir grožinę literatūrą. Dėl ekonominių sunkumų kompanija bankrutavo 1926 metais.Po šio bankroto leidykla „Külvaja“, veikusi šiuo vardu nuo 1922 m., tapo didžiausia knygų estų kalba leidykla. Jos produkciją 1922–1934 m. sudarė 484 knygos. Produkcija tipiška tam laikotarpiui: marksizmo-leni...

Department of Information Sciences, Tallinn University25 Narva Road, 10120 Tallinn, EstoniaE-mail: [email protected]; [email protected] apibūdina estų knygotyros formavimąsi ir raidą 1918–1944 metais, pateikia šio laikotarpio tyrimų antroje XX a. pusėje apžvalgą. Knygotyra kaip savarankiška tyrimų sritis Estijoje pradėjo formuotis trečiajame XX a. dešimtmetyje. Friedrichas Puksoo ir Richardas Antikas tapo žymiausiais tyrinėtojais. F. Puksoo yra pirmosios apžvalginės estų knygos istorijos, išleistos 1933 m., autorius. R. Antikas atliko reikšmingų darbų bibliografijos ir spaudos statistikos srityse. 1918–1944 m. estų kalba paskelbtos 138 knygotyros publikacijos. Jų analizė rodo reikšmingą publikacijų skaičiaus augimą 1935–1936 m., kai buvo minimi Knygos metai. Ketvirtajame dešimtmetyje knygotyra tapo savarankiška tyrimų sritimi, apėmusia ir istorinius, ir šiuolaikinius knygotyros klausimus. Straipsnyje pateikiama teminė publikacijų analizė, leidžianti jas visas skirstyti į ...

This paper explores the dynamics of publishing of non-Russian Soviet literatures in Soviet Estonia, establishing the output of titles and the most popular source literatures. The analysis follows the position of Soviet national literatures during four periods in political history: the Stalinist years, the Thaw, Stagnation, and Perestroika. The study uses statistical yearbooks, bibliographies, archival material, as well as research literature as sources. The publishing of Soviet literature was strongly regulated by the publishing authorities and dependent on ideological directions. The analysis demonstrates that the proportion of the non-Russian Soviet literatures started to increase during the Thaw period, but the peak of its production was reached during the 1970s and the beginning of the 1980s due to official pressure. The total number of source literatures was 49, demonstrating the diversity of translation production, although they were represented equally. The top source literat...

In the light of differing views on the development of the common Baltic identity, based on analogous historical, political, economic and cultural features, the paper studies its manifestation through translations from the Latvian and Lithuanian languages into Estonian. The analysis is based on a catalogue of translations, which has been compiled with the help of bibliographies and bibliographic databases. A statistical analysis of the data is used to establish the most active periods of translation publishing, the most popular authors and genres. The first book translation from Latvian dates back to the 18th century, whereas the first book translated from Lithuanian was issued in 1954. Until 1918 when all the three nations gained independence, cultural exchange in this region embraced only the historical Baltic provinces. Lithuania emerged in the cultural space of Estonians more intensively since the 1930s. The most productive period in translating Latvian and Lithuanian literature ...

I lu k ir j a n d u se t õlke d 2 0. s a j a n d i es im ese p oole Ees t i j a S oo m e r a a m a t u t o o d a n g u s (19 0 0-194 0) A i le Möld re Sissejuhatus Käesolevas artiklis esitatakse statistilised andmed tõlkeilukirjanduse väljaandmisest Eestis 20. sajandi esimese nelja kümnendi jooksul-ajal, mil Eesti kujunes moodsaks euroopalikuks ühiskonnaks ning rajati omariiklus. Ammutades mõjutusi Euroopa vooludest ja suundumustest, tõusis kultuur professionaalsele tasemele. Selles protsessis mängis otsustavat rolli tõlkimine. Teoreetiliselt taustalt paigutub käsitlus raamatuajaloo raamesse. Briti raamatuloolase Simon Elioti sõnul on raamatuloo aine juuripidi materiaalses maailmas, artefaktides, mida saab osaliselt iseloomustada ja mõista loendatava hulgana (Eliot 2002: 283-284). Trükistatistika, andmed raamatutoodangu kohta loovad avarama konteksti, mis võimaldab anda juhtumiuuringutes kindlakstehtud detailidele laiema tähenduse. Üks olulisi aspekte raamatutoodangu analüüsis on tõlkekirjanduse osakaalu ja koostise käsitlemine, uurimaks erinevate lähtekeelte rolli ja mahu muutumist ajas, erinevate kirjastajate osa tõlgete publitseerimises, tekstide valikut mõjutavaid tegureid jm. Raamatuloo loomupärane interdistsiplinaarsus viib mitmete teaduste, sealhulgas bibliograafia, sotsioloogia, ajaloo ja kirjandusloo meetodite ning teoreetiliste kontseptsioonide kasutamisele, sidudes raamatuloo ka tõlkelooga. Peeter Torop (1999: 72) nimetab tõlkekultuuri uurimise lähtepunktide seas statistilis-sotsioloogilisi probleeme, mis puudutavad kõigepealt tõlgete väljaandmist-tõlgete hulka kirjandusprotsessis, tõlke-ja algupärase kirjanduse vahekorda. Vaadeldava perioodi tõlgete statistika koostamise allikateks on retrospektiivne bibliograafia "Eestikeelne raamat 1901-1917" (Annus 1993), mille täiendused on avaldatud retrospektiivses bibliograafias "Eestikeelne raamat 1525-1850" (Annus 2000). 1993. aastal keelte, autorite, tõlkijate või teoste avaldamise käiku, seostades neid ajajärgu majandusliku, poliitilise, ideoloogilise ja kirjandusliku arengu ning lugejate maitse ja eelistustega. K i r j a n d u s