cim

Jotvingių kalba


Pastato kiemelis

Tarimas

TFA: [cìm]

Daiktavardis

cim (vyr. g.)

kiemas ^(lt) (nau.)

Daiktavardžio „cim“ linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		cim	cimi
K.		cimas	cimun̄
N.		cimu	cimams
G.		ciman̄	ciman̄s
Įn.		cimu	cimais
Vt.	Vi.	cimei	cimesu
	Kr.	ciman	cimasna
	Gr.	cimepi	cimespi
	Ar.	cimap	cimump
Š.		cima!	cimi!

Kitos formos, sinonimai ir susiję žodžiai

(Susiję žodžiai)

?• p• a• r

cim ^(xsv) – daiktavardžiai ^(lt)

aucima ^(xsv) (mot. g.)
aucm ^(xsv) (vyr. g.)

pilcima ^(xsv) (mot. g.)

Etimologija

Naujadaras, tačiau sudarytas atsižvelgiant į jotvingių k. āucima. Iš indoeuropiečių prokalbės *ḱeym- („kaimas, namai“), iš *ḱey-, iš *ḱoy- („rastis, būti (kažkur); stovykla“). Giminiškas prūsų k. caymis („kaimas“), lietuvių k. kiemas, kaimas, latvių k. ciems („kaimas“), germanų prokalbės *haimaz („namas, kaimas“) (gotų k. 𐌷𐌰𐌹𐌼𐍃 (haims, „kaimas“), senosios vokiečių aukštaičių k. heim („būstas, namas“), vokiečių k. Heim, anglų k. home), senovės graikų k. κώμη (kṓmē, „kaimas“).

Kategorijos