Vasario 7
Išvaizda
| Sausio – Vasaris – Kov | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | ||||||
| 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 |
| 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
| 16 | 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 |
| 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | |
| 2026 | ||||||
Vasario 7 diena – 38-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 327 dienos (keliamaisiais metais – 328).
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Grenada – Nepriklausomybės diena;
- Tarptautinė saugesnio interneto diena.
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Jomantė – Ričardas – Romualdas – Vilgaudas – Vilgirdas – Vilgirdė [1]
- Augutė – Augutis – Jomantas – Jomilas – Jomilė – Ramutis – Romas – Romualda – Romulas – Romulė – Vildaugas – Vilgauda – Vilgirda
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1249 m. – Sudaryta Christburgo taika, pabaigusi 1242–1249 m. prūsų sukilimą. Prūsai sutiko priimti krikščionybę ir pripažinti kryžiuočių valdžią.
- 1679 m. – įvyko Telšių mūšis.
- 1708 m. – įvyko Gardino mūšis.
- 1919 m. – žuvo pirmasis Lietuvos kareivis Povilas Lukšys.
- 1932 m. – Kaune įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti.
- 1933 m. – įkurta Kauno konservatorija, vėliau tapusi Lietuvos muzikos akademija.
- 1990 m.:
- Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl 1939 metų Vokietijos – TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo“, kuriuo paskelbė, kad 1940 m. liepos 21 d. Lietuvos įstojimo į TSRS ir 1940 m. rugpjūčio 3 d. TSRS įstatymas dėl Lietuvos priėmimo į TSRS yra neteisėti ir teisiškai negaliojantys;
- Pradėtas leisti laikraštis „Šiaurės Atėnai“.
- 1992 m.:
- Vilniaus universitete atidarytas Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
- Lietuva tapo Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narė.
- 1994 m. – Lietuva ir Malta užmezgė diplomatinius santykius.
- 2002 m. – Stasio Raštikio puskarininkių mokykla Kaune išleido pirmąją atsargos karininkų laidą.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1750 m. – Romualdas Giedraitis, 1794 m. sukilimo veikėjas, generolas leitenantas (m. 1842 m.).
- 1838 m. – Lukas Staugaitis, katalikų kunigas, vertėjas, draudžiamos spaudos platintojas (m. 1913 m.).
- 1847 m. – Antanas Karosas, vyskupas (m. 1947 m.).
- 1873 m. – Jurgis Kėkštas, Kiakštas, baleto artistas, baletmeisteris, pedagogas (m. 1936 m.).
- 1883 m. – Antanas Didžiulis, gydytojas, politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1960 m.).
- 1893 m. – Stanislovas Mačiulis, gydytojas chirurgas, kankinys (m. 1941 m.).
- 1896 m.:
- Napalys Grigas, kalbininkas, žodynininkas (m. 1972 m.).
- Stasys Brašiškis, 1989 m.), radijo mechanikas, bibliotekininkas, pedagogas, politinis veikėjas.
- 1898 m. – Jonas Matulionis, finansininkas, teisininkas, lietuvių išeivijos visuomenės veikėjas (m. 1980 m.).
- 1906 m. – Romualdas Žebrauskas, futbolininkas (m. 1981 m.).
- 1908 m. – Petras Visockis, dainininkas (bosas), pedagogas ir chorvedys (m. 1974 m.).
- 1922 m. – Antanas Gabrėnas, teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas (m. 1984 m.).
- 1925 m. – Leonas Kalinauskas, katalikų kunigas.
- 1930 m. – Vytautas Einoris, agronomas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1931 m. – Vincentas Gečas, tapytojas (m. 2020 m.).
- 1938 m.:
- Albertas Rosinas, kalbininkas, baltistas (m. 2010 m.).
- Liudvikas Saulius Razma, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1947 m. – Romaldas Idzelevičius, šokėjas, treneris.
- 1948 m. – Danutė Mileikienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1950 m. – Rimantas Bilinskas, politinis veikėjas.
- 1951 m.:
- Rimantas Bašys, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Sigitas Račkys, teatro aktorius ir režisierius.
- 1952 m. – Romas Miliauskas, politinis veikėjas.
- 1954 m. – Romualdas Nenartavičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Aurimas Taurantas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
- 1957 m.:
- Kęstutis Grigaliūnas, grafikas, dailės pedagogas.
- Vytautas Dabrukas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Dainius Pūras, medicinos mokslų daktaras, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1959 m.:
- Romualdas Sakalauskas, politinis ir visuomenės veikėjas, fotomenininkas.
- Valdemaras Kukulas, poetas, literatūros kritikas.
- 1960 m. – Viljamas Bakšys, pedagogas, pirmasis Jurbarko Vytauto Didžiojo vidurinės mokyklos direktorius.
- 1961 m. – Gediminas Miškinis, ekonomistas, valstybės tarnautojas.
- 1964 m.:
- Algis Ališauskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Danguolė Rybakovienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1968 m. – Vytautas Petkevičius, ūkio ir politinis veikėjas.
- 1970 m. – Vilija Vaitkutė Pavan, teisininkė, verslo teisės advokatė, advokatų kontoros „Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN" partnerė, „LAWIN“ Ginčų sprendimo ir transporto praktikos grupės vadovė, komercinio arbitražo arbitrė.
- 1972 m.:
- Ramūnas Maciukevičius, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Rimas Šapauskas, aktorius, žurnalistas, televizijos ir renginių vedėjas.
- 1973 m. – Dainius Gintalas, poetas, vertėjas, literatūros ir meno kritikas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1810 m. – Martynas Počobutas-Odlianickis, SJ, LDK astronomas, matematikas ir švietėjas (g. 1728 m.).
- 1959 m. – Juozas Lomanas, filosofas, teologas, kunigas (1923 m.) (g. 1899 m.).
- 1989 m. – Povilas Abelkis, aeronautikos inžinierius[2] (g. 1934 m.).
- 1991 m. – Algirdas Mošinskis, inžinierius, architektas (g. 1905 m.).
- 1999 m. – Kostas Doveika, literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1912 m.).
- 2002 m.:
- Vytautas Mikalauskas, kino režisierius, kinotyrininkas (g. 1921 m.).
- Vytautas Nedzinskas, gamtininkas, rašytojas, gamtos mokslų daktaras, parašęs 9 knygas apie gamtą, įvairių mokslinių leidinių bendraautoris, publicistas, nuo 1965 m. nuolat rašęs spaudoje gamtos, gamtosaugos tematika. Mokslininkas, publicistas, visuomenininkas, gamtininkas, Žuvinto rezervato direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus skyriaus pirmininkas, Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“, dzūkų kultūros žurnalo „Dainava“ leidėjas (g. 1940 m.).
- 2003 m. – Stasys Yla, muzikologas, pedagogas, vertėjas (g. 1913 m.).
- 2020 m. – Mykolas Arlauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl nepriklausomos Lietuvos atstatymo signataras, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1930 m.).
- 2023 m. – Laima Šinkūnaitė, menotyrininkė, meno istorikė, profesorė (g. 1942 m.).[3]
- 2026 m. – Stasys Baranauskas, futbolininkas, saugas, treneris (g. 1962 m.).[4]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1964 – Popgrupė „The Beatles“ pirmą kartą atvyko į JAV;
- 1971 – Šveicarijoje referendume nuspręsta, kad moterims turi būti suteikta rinkimų teisė;
- 1984 – JAV astronautas Briusas Makandlesas pirmą kartą istorijoje išėjo į atvirą kosminę erdvę neprisijungęs prie erdvėlaivio;
- 1990 – Tarybų Sąjungos komunistų partija sutiko atsisakyti valdžios monopolio ir atvėrė kelią daugiapartinei sistemai;
- 1992 – įkurta Europos Sąjunga: Nyderlanduose pasirašyta Mastrichto sutartis (įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.), kurios pagrindinė užduotis – sukurti Europos Bendrijos, apimančios bendrosios rinkos ir pinigų sąjungos, bendros žemės ūkio politikos ir kitus ekonominės integracijos reikalus, sąjungą, taip pat rūpintis bendra užsienio ir saugumo politika, bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityse;
- 2009 – Australijos Viktorijos valstijoje prasidėjo masiniai krūmynų gaisrai; patvirtinta 210 žuvusių, apie 500 sužeistų, sunaikinta virš 1800 gyvenamųjų namų (diena praminta „Juoduoju šeštadieniu“).
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1478 m. – Tomas Moras, anglų advokatas, rašytojas, humanistas, politikas, knygos „Utopija“ autorius, Katalikų bažnyčios šventasis, kankinys. Lordas Kancleris nuo 1529 iki 1532 m (m. 1535 m.).
- 1700 m. – Filipas Bošė (Philippe Buache), prancūzų geografas ir kartografas.
- 1812 m. – Čarlzas Džonas Hafemas Dikensas, anglų rašytojas, žymiausias anglų romano kūrėjas, dažnai vadinamas romanistų Šekspyru (m. 1870 m.).
- 1870 m. – Alfredas Adleris, austrų gydytojas, psichiatras, individualiosios psichologijos pradininkas, 1902–1911 Z. Froido bendradarbis. Nuo 1932 m. dirbo JAV, D. Britanijoje. Padarė didelį poveikį šių laikų asmenybės teorijai ir psichoterapijai (m. 1937 m.).
- 1899 m. – Arvydas Pelšė, latvių komunistas, TSRS valstybės ir partinis veikėjas (m. 1983 m.).
- 1905 m. – Ulf von Euler, švedų fiziologas, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (m. 1983 m.).
- 1906 m.:
- Olegas Antonovas, tarybinis lėktuvų konstruktorius, mokslų daktaras, TSRS (1981 m.) ir Ukrainos Mokslų Akademijų akademikas (1968 m.), Socialistinio Darbo didvyris (m. 1984 m.).
- Aisin Gioro Puyi, dvyliktasis ir paskutinysis mandžiūrų Čingų dinastijos / Cingų dinastijos Kinijos imperatorius (m. 1967 m.).
- 1912 m. – Roy Cleveland Sullivan, JAV Šenandoa nacionalinio parko (Virdžinija) reindžeris. Salivanas buvo septynis kartus trenktas žaibo ir visus kartus išgyveno[6][7]. Mirė 1983 m., būdamas 71 metų nusišovė dėl nelaimingos meilės. Dvi šio reindžerio kepurės eksponuojamos Gineso parodų rūmuose Niujorke ir Pietų Karolinoje (m. 1983 m.).
- 1923 m. – Grigorijus Romanovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 2008 m.).
- 1926 m. – Markas Jevgenijevičius Taimanovas, Rusijos šachmatininkas ir pianistas.
- 1928 m. – Arija Elksnė, latvių poetė, gydytoja, pedagogė (m. 1984 m.).
- 1937 m. – Svante Thuresson, švedų džiazo muzikos atlikėjas (m. 2021 m.).
- 1940 m. – Toshihide Masukawa, japonų fizikas teoretikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 2021 m.).
- 1948 m. – Josef Meinrad Ackermann, šveicarų kilmės bankininkas ir vadybininkas.
- 1962 m. – David Bryan Rashbaum, dar žinomas kaip David Bryan – amerikiečių muzikantas, roko grupės Bon Jovi klavišininkas.
- 1968 m. – Sully Erna, pagrindinis grupės Godsmack vokalistas, gitaristas ir dainų rašytojas. Savo muzikinę karjerą pradejo kaip būgnininkas.
- 1974 m. – Steve Nash, kanadiečių krepšininkas, pagrindinis Fynikso „Suns“ komandos įžaidėjas. Nors krepšininko nacionalinė rinktinė yra Kanada, jis yra gimęs Pietų Afrikos Respublikoje. Vienas iš daugaiusiai rezultatyvių perdavimų atlikusių krepšininkų, per visą NBA istoriją.
- 1977 m.:
- Cunejasu Mijamoto, japonų futbolininkas Japonijos rinktinės kapitonas, Vissel Kobe klubo gynėjas.
- Martinš Freimanis, grupės Tumsa vokalistas, kompozitorius, aktorius ir poetas.
- 1978 m. – Christopher Ashton Kutcher, JAV aktorius.
- 1982 m. – Mickaël Pietrus, Prancūzijos krepšininkas.
- 1983 m.:
- Christian Klien, autosporto lenktynininkas iš Austrijos. Nuo 2003 m. jis dalyvauja Formulės 1 čempionate. Šiuo metu jis užima Hispania Racing ekipos lenktynininko bandytojo vietą.
- Federico Marchetti, Italijos futbolininkas, nuo 2009 m. atstovaujantis nacionalinę šalies rinktinę.
- 1987 m. – Kerli Kõiv, Estijos dainininkė.
- 1990 m. – Mérovée Ephrem, Prancūziją ir Monaką atstovaujanti čiuožėja ant ledo.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1837 m. – Gustavas IV Adolfas, 1792–1809 m. Švedijos karalius (g. 1778 m.).
- 1878 m. – Pijus IX, Palaimintasis popiežius, 255-as katalikų bažnyčios vadovas, tarnystę ėjęs nuo 1846 m. birželio 16 d. iki 1878 m. vasario 7 d. Šiuolaikinės Romos teisių ir privilegijų sistemos kūrėjas (g. 1792 m.).
- 1894 m. – Adolfas Saksas (Adolphe Sax), belgas, išradęs saksofoną;
- 1920 m. – Aleksandras Kolčiakas, Rusijos karinis veikėjas, admirolas (1917 m.) (g. 1874 m.).
- 1959 m. – Danielis Fransua Malanas (Daniel Francois Malan), Pietų Afrikos politikas ir apartheido politikos kūrėjas.
- 1960 m. – Igoris Kurčiatovas, fizikas, vadinamas tarybinės atominės bombos tėvu. Atominės energijos instituto įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1943–1960 m.), atominės problematikos tyrinėjimų TSRS vadovas, vienas atominės energijos panaudojimo ne karo tikslams pradininkų, TSRS Mokslų akademijos narys (1943) (g. 1903 m.).
- 1968 m. – Ivanas Pyrjevas, tarybinis kino režisierius, TSRS liaudies artistas (1948), šešiskart Stalino premijos laureatas (1941, 1942, 1946, 1946, 1948 ir 1951 m.) (g. 1901 m.).
- 1970 m. – Liudvikas Bocianskis, lenkų pulkininkas, Vilniaus ir Poznanės vaivada, aktyvus Vilniaus krašto okupacijos ir polonizacijos veikėjas (g. 1892 m.).
- 1979 m. – Josef Mengele, vokiečių SS pareigūnas ir gydytojas Aušvico koncentracijos stovykloje. Mengele buvo žinomas kaip „Mirties angelas“. Po karo tapo vienu ieškomiausių nacių karo nusikaltėlių (g. 1911 m.).
- 2007 m. – Alan Graham MacDiarmid, 2000 m. Nobelio chemijos premijos laureatas[8] (g. 1927 m.).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vasario 7 (Day.lt)
- ↑ Povilas Abelkis Archyvuota kopija 2011-07-15 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Mirė menotyrininkė, sakralinio meno puoselėtoja prof. Laima Šinkūnaitė. LRT. 2023-02-08. Nuoroda tikrinta 2023-02-08.
- ↑ Mirė dar viena legenda. Lietuva neteko Stasio Baranausko. Sportas.lt. 2026-02-07. Nuoroda tikrinta 2026-02-08.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ http://query.nytimes.com/gst/fullpage.html?res=9406E5D61F38F933A0575AC0A965948260
- ↑ http://www.astrologyweekly.com/natal-charts/roy-sullivan-lightning-strikes.php Archyvuota kopija 2020-09-30 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai