Stokholmas
| Stokholmas šved. Stockholm | |
|---|---|
 .svg) | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Švedija |
| Lenas |  Stokholmo lenas |
| Įkūrimo data | 1252 |
| Gyventojų | 975 551[1][2][3] |
| Plotas | 188 km² |
| Tankumas | 5 189 žm./km² |
| Pašto kodas | 100 00-200 00 |
 Vikiteka | Stokholmas |
| Kirčiavimas | Stòkholmas [4] |
Stokholmas (šved. Stockholm) – Švedijos sostinė ir didžiausias Švedijos bei Skandinavijos miestas. Didelis jūrų uostas prie Baltijos. Yra tarptautinis Stokholmo-Arlandos oro uostas, metropolitenas. Tai svarbiausias Švedijos ekonomikos ir kultūros centras. Išvystyta mašinų, metalo, poligrafijos, chemijos, vaistų, lengvoji, maisto pramonė. Yra Švedijos karališkoji mokslų akademija, universitetas, teatrai, muziejai (nacionalinis, istorijos, architektūros, šiuolaikinio meno, dailės ir kt.), Skansen etnografinis parkas-muziejus. Miestą puošia romaninio-gotikinio stiliaus bažnyčios (nuo XIII a.), karališkieji rūmai (barokas; XVII–XVIII a.), daug bajorijos rūmų (XVII–XIX a.), rotušė (1911–1923 m.).
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmoji miesto vardo dalis stock reiškia „medžio kamienas, rąstas“, antroji holm – „maža sala“. Taigi, miesto vardas gali būti verčiamas kaip „nedidelė rąstų sala“ ar „medžio kamienų sala“.[5]
Miesto dalys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestas pastatytas ant daugybės salų ir pusiasalių. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Didžiausi Stokholmo gyvenamieji rajonai: Lidingas, Sundbiubergas, Solna, Naka, Ekeras, Vaksolmas, Danderidas. Su priemiesčiais Stokholme gyvena apie 2.4 mln. žmonių.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose miestas paminėtas 1252 m., kur minimas kaip svarbus uostas prekiaujant Bergslagene kasama geležies rūda. Eriko kronika teigia, kad Birger Jarlas įkūrė miestą, kad apsaugotų Švedija nuo karelų antpuolių po to, kai jie nusiaubė Sigtuną Melarenas|Melareno kranto 1187 m. vasarą.[6]
Stokholmas išaugo dėl Hanzos sąjunga|Hanzos sąjungos prekybos Baltijos jūroje. Tuo metu atsirado stiprūs ryšiai su Liubeku, Talinu, Riga, Hamburgu, Gdansku, Visbiu.[7] 1296–1478 m. miesto tarybą sudarė 24 nariai, pusę jų rinko Stokholme gyvenantys vokiečiai.
Nuo XIII a. pabaigos – pastovi karaliaus rezidencija. Sudarius Kalmaro unija Stokholme prasidėjo pasipriešinimas Danijos karaliui Kristijonui II. Jis įžengė į miestą 1520 m. ir lapkričio 8 d. išžudė politinius priešus. Tai paskatino sukilimus, kurie išardė Kalmaro sąjungą. Galutinai Švedijos karalystės sostine tapo po 1523 metų, sulaužius Kalmaro uniją, kai Švedijos karaliumi tapo Gustavas I Vaza. Stokholmas stabiliai augo ir 1600 m. jame gyveno 10 tūkst. gyventojų.
1610-1680 m. Stokholmo gyventojų skaičius padidėjo 6 kartus. 1634 m. miestas oficialiai tapo Švedijos imperijos sostine. Pasikeitusios prekybos taisyklės suteikė Stokholmo pirkliams prekybos tarp užsienio ir Švedijos monopolį. 1697 m. sudegė Stokholmo pilis ir buvo pastatyti Stokholmo rūmai.
1710 m. per marą mieste mirė 20 tūkst. gyventojų.[8] Po Šiaurės karo Stokholmas patyrė stagnaciją.
1897 m. čia įvyko Pasaulinė paroda.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1912 m. Stokholme vyko V vasaros olimpinės žaidynės, 1956 m. – keletas XVI vasaros olimpiados varžybų.
Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Klubai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Stadionai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tele2 Arena, futbolo stadionas, kurio talpa 33 000 žiūrovų.
- Grimsta IP, futbolo stadionas, kurio talpa 8 000.
Turizmas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stokholmo rotušė
- Ridarholmo bažnyčia
- Vazų muziejus (šved. Vasamuseet), „Vaza“ laivas
- 20 km į pietus nuo Stokholmo plyti Tyrestos nacionalinis parkas
Miestai partneriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Folkmängd i riket, län och kommuner. Totalt“. SCB. Suarchyvuotas originalas 9 rugpjūčio 2016. Nuoroda tikrinta 2 liepos 2016.
- ↑ „Stockholm“. Nationalencyklopedin (švedų). Nuoroda tikrinta 2014-01-30.
- ↑ „Folkmängd per tätort och småort 2010, per kommun“ (XLS) (švedų). Statistics Sweden. 2013-06-20. Nuoroda tikrinta 2014-02-02.
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 341
- ↑ Carlquist, Erik; Hogg, Peter C.; Österberg, Eva (2011-12-01). The Chronicle of Duke Erik: A Verse Epic from Medieval Sweden. Nordic Academic Press. ISBN 9789185509577.
- ↑ Nuoroda tikrinta from http://www.river-cities.net/pages/cities/stockholm [neveikianti nuoroda]
- ↑ Stockholm: A Cultural History. Tony Griffiths (2009). Oxford University Press the US. p.9. ISBN 0-19-538638-8
| |||||||
