Spalio 22
Išvaizda
| Rgs – Spalis – Lap | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| 2026 | ||||||
Spalio 22 diena – 295-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 296-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 70 dienų.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Aliodija – Donatas – Malvina – Mingedė – Severas – Severinas – Viltaras [1]
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1544 m. – Žygimantas Augustas iškilmingai įžengė į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinę Vilnių kaip Lietuvos didysis kunigaikštis, tuo patvirtindamas Didžiojo Kunigaikščio nepavaldumą Lenkijos siuzerenui ir Lietuvos atskirumą.
- 1920 m. – Lietuvos Steigiamasis Seimas sudarė Mažąjį seimą, o pats dėl Lenkijos agresijos prieš Lietuvą laikinai nutraukė darbą.
- 1988 m.:
- Vilniuje prasidėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas;
- tikintiesiems grąžinta Vilniaus arkikatedra ir Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia;
- priimtas Karo policijos įstatymas, numatantis karo policijai vykdyti nusikaltimų prevenciją, palaikyti tvarką ir drausmę šalies kariuomenėje.
- 2002 m. – Kaune atidarytas Čiurlionio tiltas.
- 2026 m. – Lietuvoje pradėjo važinėti Stadler FLIRT traukiniai.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1875 m. – Kazimieras Paltarokas, vyskupas (m. 1958 m.).
- 1887 m. – Kazimieras Rėklaitis, Romos katalikų vienuolis marijonas, pedagogas, visuomenininkas, spaudos darbuotojas (m. 1962 m.).
- 1892 m. – Juozas Geniušas, pedagogas, dramaturgas (m. 1948 m.).
- 1897 m. – Andrius Matulevičius, gydytojas pediatras, medicinos mokslų kandidatas, Kauno medicinos instituto docentas (m. 1959 m.).
- 1903 m. – Petras Kazlauskas, Kazlas, gydytojas oftalmologas, medicinos daktaras (m. 1983 m.).
- 1909 m. – Ksaveras Kairys, ekonomistas, LTSR valstybės ir visuomenės veikėjas, Biržų garbės pilietis (m. 1991 m.).
- 1910 m. – Juozas Kralikauskas, rašytojas (m. 2007 m.).
- 1916 m. – Paulius Petronis, politinis kalinys, saleziečių vienuolijos idėjų ir katalikiškos literatūros platintojas, publicistas ir keleto knygelių autorius (m. 2003 m.).
- 1929 m. – Vitolis Laumakys, rašytojas, poetas, visuomenininkas (m. 2024 m.).
- 1937 m. – Zigmantas Galminas, inžinierius hidrotechnikas, technologijos mokslų daktaras (m. 2013 m.).
- 1938 m.:
- Eugenijus Aniulis, veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras.
- Skirmantas Valiulis, fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, VPU, LMTA lektorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komiteto, LR KM Kino ir fotografijos ekspertų komisijų, LR KM Kultūros ir meno tarybos narys (m. 2011 m.).
- 1946 m. – Jonas Gydas, inžinierius technologas, medienos apdirbimo specialistas, technologijos mokslų daktaras.
- 1948 m. – Algimantas Vyšniauskas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1950 m.:
- Algirdas Mosėjus, ūkio, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Henrikas Rudauskas, politinis veikėjas.
- Ona Babonienė Spaknytė, pedagogė, visuomenės ir politinė veikėja.
- 1954 m. – Antanas Ivanauskas, inžinierius, visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1958 m. – Egidijus Rimkus, gydytojas, mokslų daktaras, visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1962 m. – Gintautas Dominas, ūkininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Kęstas Komskis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Virginijus Baltušnikas, futbolininkas.
- 1972 m. – Miroslav Bogdiun, politinis ir visuomenės veikėjas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1817 m. – Mauricijus Pranciškus Karpis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, 1794 m. sukilimo veikėjas, publicistas.[2] (g. 1749 m.).
- 1947 m. – Jonas Laurinaitis, karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas (g. 1892 m.).
- 1959 m. – (Sinevičius) Julius Sinius, vargonininkas, dirigentas, pedagogas ir kompozitorius (g. 1911 m.).
- 1976 m. – Antanas Jurgelionis, gydytojas, gerontologas, sporto medicinos ir gerontologijos pradininkas, tautinės kūno kultūros sistemos kūrėjas, medicinos mokslų kandidatas (g. 1894 m.).
- 1980 m. – Pranas Brazdžius, keramikas, pedagogas (g. 1895 m.).
- 1986 m. – Fridis Krastinis, komunistinis veikėjas (g. 1908 m.).
- 1990 m. – Nijolė Dariūtė-Maštarienė, gydytoja terapeutė, medicinos mokslų kandidatė, tapytoja, visuomenės veikėja (g. 1925 m.).
- 1999 m. – Vytautas Augustinas, fotografas (g. 1912 m.).
- 2000 m. – Jadvyga Jovaišaitė-Olekienė, baleto artistė, pedagogė. Viena žymiausių charakterinių šokių atlikėjų (g. 1903 m.).
- 2008 m. – Kęstutis Birieta, futbolininkas, vėliau – teisėjas, po 1996 m. teisėjų inspektorius, dirbo FBK Kaunas veteranų komandos treneriu (g. 1946 m.).
- 2015 m. – Vaidotas Blažiejus Abraitis, inžinierius radioelektronikas, habilituotas daktaras, profesorius, politikas (g. 1942 m.).
- 2020 m. – Danutė Lipčiūtė-Augienė, mokytoja, rašytoja, dramaturgė (g. 1914 m.).
- 2022 m. – Laima Pangonytė, dokumentinių filmų režisierė (g. 1942 m.).[3]
- 2023 m. – Daiva Rinkevičiūtė, žurnalistė (g. 1964 m.).[4]
- 2025 m. – Teresė Ūksienė, poetė, pedagogė, politinė ir visuomenės veikėja (g. 1931 m.).[5]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1797 m. – Paryžiuje pirmą kartą žmogus išbandė parašiutą.
- 1878 m. – Anglijoje per regbio rungtynes pirmą kartą naudotas dirbtinis aikštės apšvietimas.
- 1879 m. – amerikiečių išradėjas Thomas Alva Edison sėkmingai išbandė pirmąją kaitinamąją elektros lempą.
- 1938 m. – anglų išradėjas Česteris Karlsonas išrado sauso elektrostatinio spausdinimo būdą, kuris vėliau imtas vadinti kserografija. Po dvejų metų jis užpatentavo išradimą, o 1947 m. atsirado tuo susidomėjusi firma. 1950 m. pabaigoje prekyboje pasirodė pirmieji kopijavimo aparatai.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1811 m. – Ferencas Listas, vengrų kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas, 19 vengrų rapsodijų, operos, oratorijų, sonatų, koncertų fortepijonui su orkestru autorius. Vengrų muzikos klasikas (m. 1886 m.).
- 1844 m. – Sara Bernard, prancūzų scenos aktorė, dažnai laikoma „viena garsiausių aktorių pasaulio istorijoje“.[6] (m. 1923 m.).
- 1870 m. – Ivanas Buninas, žymus rusų prozininkas, poetas, vertėjas. 1933 m. suteikta Nobelio literatūros premija (m. 1953 m.).
- 1881 m. – Klintonas Džozefas Deivisonas, JAV fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1958 m.).
- 1895 m. – Rolf Herman Nevanlinna, suomių matematikas (m. 1980 m.).
- 1903 m. – George Wells Beadle, 1958 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (m. 1989 m.).
- 1913 m. – Robertas Kapa, vengrų fotografas (m. 1954 m.).
- 1921 m. – Czesław Słania, lenkų dailininkas, vienas žymiausių pasaulio pašto ženklų ir banknotų graverių. Pasak Gineso rekordų knygos – produktyviausias pašto ženklų dailininkų (sukūrė virš 1000) (m. 2005 m.).
- 1929 m. – Levas Ivanovičius Jašinas, rusų futbolininkas, Tarybų Sąjungos rinktinės ir Maskvos „Dinamo“ vartininkas, išgarsėjęs atletiškumu ir išskirtiniais vartų saugojimo sugebėjimais, laikomas šiuolaikinio vartininkų žaidimo įkvėpėju. Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija (IFFHS) jį išrinko geriausiu XX amžiaus vartininku (m. 1990 m.).
- 1939 m. – Choakinas Čisanas, Mozambiko politinis veikėjas, 1986–2005 m. Mozambiko prezidentas.
- 1940 m. – Joachim Lang, vokiečių teisininkas, teisėtyrininkas mokestininkas, Kelno universiteto (KU) profesorius, KU Teisės fakulteto Mokesčių teisės instituto direktorius, Kelno mokesčių teisės mokyklos atstovas.
- 1949 m. – Arsène Wenger, prancūzų futbolininkas. Nuo 1997 m. treniruoja Arsenalą.
- 1964 m.:
- Craig William Levein, buvęs profesionalus futbolininkas, yra žaidęs Cowdenbeath FC ir Heart of Midlothian FC futbolo klubuose.
- Draženas Petrovičius, legendinis Kroatijos krepšininkas, vadinamas geriausiu visų laikų Europos krepšininku[reikalingas šaltinis], garsėjo savo rezultatyvumu, buvo vienas pirmųjų europiečių, pradėjusių žaisti NBA. Žuvo 1993 m. autoavarijoje (m. 1993 m.).
- 1969 m. – Helmut Lotti, belgų dainininkas, tenoras.
- 1977 m. – Samir Azzimani, Maroko kalnų slidininkas. 2010 m. žiemos olimpinių žaidynių dalyvis. Jis buvo pirmasis Maroko sportininkas olimpinėse žiemos žaidynėse po 1992 m. žiemos olimpinių žaidynių. Azzimani turi aukštąjį išsilavinimą biomedicinos srityje.[8].
- 1979 m.:
- Doniéber Alexander Marangon, Brazilijos futbolo vartininkas, šiuo metu žaidžiantis Italijos klube AS Roma.
- Ibrahima Faye, futbolininkas, Senegalo rinktinės gynėjas.
- 1983 m. – David Barlow, australų krepšininkas, puolėjas.
- 1984 m. – Lee Ho, futbolininkas, Pietų Korėjos rinktinės ir Seongnam Ilhwa Chunma klubo saugas.
- 1985 m. – Hadise Açıkgöz, Belgijoje gimusi, turkų kilmės dainininkė, dainų autorė ir laidų vedėja.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 741 m. – Karolis Martelis, frankų valstybės Austrazijos (dab. šiaurės rytų Prancūzija ir pietvakarių Vokietija) majordomas (g. 688 m.).
- 1881 m. – Janis Cimzė, latvių dirigentas, kompozitorius, pedagogas (g. 1814 m.).
- 1906 m. – Polis Sezanas, prancūzų tapytojas postimpresionistas, įtakojęs kubizmo ir kitų XX a. pr. dailės srovių atsiradimą. Dažnai laikomas modernaus meno „tėvu“ (g. 1839 m.).
- 1986 m. – Albert Szent-Györgyi de Nagyrápolt, 1937 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[7] (g. 1893 m.).
- 1990 m. – Luisas Altuseris, prancūzų filosofas[9] (g. 1918 m.).
- 2017 m. – Daisy Berkowitz arba Scott Putesky, pirmasis grupės Marilyn Manson gitaristas ir vienas jos įkūrėjų (g. 1968 m.).
- 2022 m.:
- Lešekas Engelkingas, lenkų poetas, prozininkas, vertėjas, literatūrologas ir literatūros kritikas (g. 1955 m.).[10]
- Dietrich Mateschitz, Austrijos verslininkas, vienas „Red Bull GmbH“ įkūrėjų (g. 1944 m.).[11]
- 2026 m.:
- Jasuo Fukuda, 91-asis Japonijos ministras pirmininkas (g. 1936 m.).[12]
- Klodas Kohenas-Tanudži, prancūzų fizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (g. 1933 m.).[13]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Spalio 22 (Day.lt)
- ↑ Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
- ↑ Mirė žurnalistė, režisierė Laima Pangonytė. LRT. 2022-10-23. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.
- ↑ Mirė žurnalistė Daiva Rinkevičiūtė. LŽS. 2023-10-23. Nuoroda tikrinta 2023-10-24.
- ↑ IN MEMORIAM TERESEI RUBŠYTEI-ŪKSIENEI. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoroda tikrinta 2025-10-24.
- ↑ Gottlieb, Robert. „The Drama of Sarah Bernhardt“. Nuoroda tikrinta 2007-10-18.
- 1 2 (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Vankuveris 2010 profilis
- ↑ Luisas Altuseris.
- ↑ „Leszek Engelking nie żyje. Był autorem m.in. przekładów T. S. Eliota i Kundery“. WPROST. 2022-10-23. Nuoroda tikrinta 2022-10-24.
- ↑ Mirė 78-erių metų „Red Bull“ įkūrėjas Dietrichas Mateschitzas
- ↑ Yoshida, Kenji (2026-10-26). „Former Prime Minister Yasuo Fukuda dies at 90“. The Japan Times (anglų). Nuoroda tikrinta 2026-10-28.
- ↑ „French Jewish physicist and Nobel laureate Claude Cohen-Tannoudji dies at 93“. Ynetnews (anglų). 2026-10-25. Nuoroda tikrinta 2026-10-28.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Spalio 22-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)