Spalio 14
Išvaizda
| Rgs – Spalis – Lap | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | |||
| 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
| 12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
| 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
| 26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
| 2026 | ||||||
Spalio 14 diena – 287-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 288-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 78 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Pasaulinė standartizacijos diena
- Tarptautinė padėkos valytojams diena
- Karaliaus Mindaugo vardo diena (Lietuva)
- Mchetoba (Sakartvelas)
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Fortunata – Kalikstas – Mindaugas – Rimvydė – Vincentas [1]
- Burgailas – Burgailė
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1773 m. – įkurta Edukacinė komisija, pirmoji švietimo ministerijos pobūdžio įstaiga pasaulyje.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1834 m. – Stanislovas Joachimas Tiškevičius, bajoras, Lelijos herbo grafas (m. 1911 m.).
- 1858 m. – Povilas Čechavičius, inžinierius hidrotechnikas, inžinerijos daktaras (m. 1935 m.).
- 1879 m. – Antanas Žymantas, JAV lietuvių spaudos darbuotojas ir visuomenės veikėjas. Rašytojos Žemaitės sūnus (m. 1949 m.).
- 1883 m. – Mykolas Itomlenskis, pedagogas, sodininkas (m. 1960 m.).
- 1900 m. – Antanas Kučinskas-Kučas-Gervydas, mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1988 m.).
- 1903 m. – Chackelis Kibarskis, gydytojas terapeutas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 2003 m.).
- 1907 m. – Jonas Mazelaitis, mikologas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
- 1909 m. – Alfonsas Mikulskis, violončelininkas, dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas (m. 1983 m.).
- 1911 m.:
- Julius Duršliokas, vargonininkas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys (m. 1999 m.).
- Vladas Bakūnas, lengvaatletis, bėgikas, sporto veikėjas (m. 1996 m.).
- 1922 m. – Stasys Daunys, etnografas, muziejininkas, poetas (m. 2011 m.).
- 1930 m. – Marija Anortė Mackelaitė, dailininkė vitražistė.
- 1933 m. – Vida Kulikauskienė, etnologė (m. 2023 m.).
- 1934 m.:
- Povilas Abelkis, aeronautikos inžinierius (m. 1989 m.).[2]
- Algirdas Klimkevičius, futbolininkas, treneris, sporto istorikas (m. 2026 m.).
- 1936 m. – Anicetas Lupeika, inžinierius statybininkas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1937 m. – Jonas Galvydis, agronomas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2016 m.).
- 1944 m. – Jonas Žilinskas, politinis veikėjas.
- 1949 m. – Feliksas Jakubauskas, dailininkas tekstilininkas (m. 2025 m.).
- 1951 m. – Aušra Jencienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1953 m. – Ona Antanavičienė, politinė ir visuomenės veikėja.
- 1954 m. – Liudvikas Gadeikis, žurnalistas, prozininkas, kritikas.
- 1957 m. – Ona Aleknavičienė, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
- 1959 m.:
- Gediminas Gaigalas, fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
- Vilius Navickas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1963 m. – Bronius Krakevičius, fotografas, kunigas.
- 1964 m. – Kazys Paulikas, verslininkas, vienintelis „Nesė Group“ įmonių grupės akcininkas ir savininkas, „Nesė Group“ valdybos pirmininkas, visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Artūras Margelis, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1968 m. – Vita Vadoklytė, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1969 m. – Darius Spetyla, futbolininkas.
- 1970 m. – Ričardas Kičiatovas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1971 m. – Virginija Ostašenkovienė, archeologė, muziejininkė, turizmo gidė.
- 1974 m. – Marius Zibolis, Lietuvos vyrų golbolo rinktinės narys, 2000 m. paralimpinių žaidynių bronzos ir 2008 m. sidabro laimėtojas (m. 2023 m.).
- 1978 m. – Jurgita Žaliabarštytė, pedagogė, politinė veikėja.
- 1979 m. – Mindaugas Mizgaitis, imtynininkas (svorio kategorija iki 120 kg) Pekino olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas. Mizgaitis tapo pirmu Lietuvos imtynių istorijoje olimpiados prizininku.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1940 m. – Vincentas Miškinis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas (g. 1868 m.).
- 1970 m.:
- Arvydas Ambrasas, poetas (g. 1947 m.).
- Petras Variakojis, agronomas, pramonininkas, visuomenės veikėjas (g. 1892 m.).
- 1980 m. – Pranciškus Masilionis, SJ, kunigas, poetas (g. 1902 m.).
- 1983 m. – Alfonsas Mikulskis, violončelininkas, dirigentas, kompozitorius, kultūros veikėjas (g. 1909 m.).
- 1989 m. – Jackus Sondeckis, ekonomistas, Lietuvos socialdemokratų partijos ir visuomenės veikėjas, savivaldybininkas (g. 1893 m.).
- 1990 m. – Martynas Gelžinis, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, pedagogas, istorikas (g. 1907 m.).
- 1997 m. – Aleksandras Pliateris, teisininkas, teisės istorikas, sociologas, grafas, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (g. 1913 m.).
- 1999 m. – Vytautas Mačiuika, rašytojas, skulptorius (g. 1929 m.).
- 2001 m. – Vytautas Bimba, krepšinio treneris, teisėjas (g. 1927 m.).
- 2006 m. – Pranas Vaičekonis, kanonistas, teologijos profesorius, Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėjas; vienintelis kunigas, tapęs Lietuvos mokslų akademijos nariu (po Nepriklausomybės atkūrimo) (g. 1928 m.).
- 2008 m. – Kazys Petkevičius, krepšininkas ir krepšinio treneris (g. 1926 m.).
- 2021 m. – Irena Budriūnienė-Jurgelėnaitė, chorvedė ir pedagogė (g. 1936 m.).[3]
- 2025 m.:
- Danutė Mikšytė, radijo ir televizijos žurnalistė, redaktorė (g. 1931 m.).[4]
- Sofija Jūratė Vyliūtė, muzikologė (g. 1931 m.).[5]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1066 m. – Hastingso mūšis: Vilhelmo Užkariautojo vadovaujamos normanų pajėgos sumušė anglų kariuomenę, mūšio metu žuvo Anglijos karalius Haroldas II.
- 1529 m. – baigėsi Vienos apsiaustis, Osmanų imperijos kariuomenė pradėjo atsitraukimą.
- 1582 m. – dėl Grigaliaus kalendoriaus įvedimo šios dienos 1582 m. nebuvo Italijoje, Abiejų Tautų Respublikoje, Portugalijoje ir Ispanijoje.
- 1768 m. – čerokių žemės Virdžinijoje paskelbtos Jungtinės Karalystės karūnos nuosavybe.
- 1773 m.:
- Abiejų Tautų Respublikoje įkurta Edukacinė Komisija, kurią galima laikyti pirmąja pasaulyje Švietimo ministerija;
- JAV nepriklausomybės karas: Anapolyje (Merilandas) sudegintas britų Rytų Indijos Kompanijos arbatos krovinys.
- 1806 m. – Prancūzijos pergalė Jenos-Auerštedo prieš Ketvirtosios koalicijos pajėgas (Prūsiją).
- 1808 m. – Prancūzija aneksavo Ragūzos respubliką.
- 1822 m. – Viktoras Hugo vedė Adelę Fušė (Adèle Foucher).
- 1843 m. – pirmą kartą atliktas F. Mendelsono „Vestuvių maršas“ (Potsdame, V. Šekspyro pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ premjeroje).
- 1851 m. – įkurta naujienų agentūra „Reuters“.
- 1863 m.:
- Antrasis Auburno mūšis (JAV pilietinis karas);
- Bristou Steišn (Bristoe Station) mūšis (JAV pilietinis karas).
- 1884 m. – JAV išradėjas Džordžas Ystmanas (George Eastman) užpatentavo fotojuostelę.
- 1892 m. – Artūras Konan Doilis išleido knygą „Šerloko Holmso nuotykiai“.
- 1901 m. – Baikalo ežere paskendo laivas „Potapov“, žuvo apie 200 keleivių.
- 1905 m. – Paryžiuje įsteigta Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI).
- 1915 m. – Pirmajame pasauliniame kare Bulgarija prisijungė prie Centrinių valstybių.
- 1920 m. – Suomija ir Sovietų Rusija Tartu mieste pasirašė taikos sutartį.
- 1924 m. – SSRS buvo įkurtos Tadžikų autonominė sovietų socialistinė respublika ir Kara-kirgizų autonominė sritis – būsimos sovietinės respublkos bei nepriklausomos valstybės.
- 1926 m. – Londone išleista Alano Milno (Alan Alexander Milne) knyga „Winnie the Pooh“ (liet. Mikė Pūkuotukas).
- 1933 m. – Vokietija pasitraukė iš Tautų lygos ir Pasaulinės nusiginklavimo konferencijos.
- 1942 m. – įkurta Ukrainos sukilėlių armija (UPA).
- 1943 m. – SSRS kariuomenė užėmė Zaporožės miestą.
- 1947 m. – JAV pilotas Čakas Jegeris (Chuck Yeager) tapo pirmuoju žmogumi, skridusiu didesniu nei garso greitis.
- 1962 m. – Kubos krizės pradžia: JAV „U-2“ lėktuvas nufotografavo Kuboje įrengiamas sovietų branduolinio ginklo raketas.
- 1964 m.:
- TSKP generaliniu sekretoriumi ir Tarybų Sąjungos vadovu tampa Leonidas Brežnevas;
- JAV pilietinių teisių judėjimo vadovas dr. Martinas Liuteris Kingas tapo jauniausiu Nobelio Taikos premiją gavusiu žmogumi.
- 1966 m. – Monrealio mieste pradėjo veikti metropolitenas.
- 1981 m. – Egipto prezidentu po Anvaro Sadato nužudymo praėjus vienai savaitei tapo viceprezidentas Hosnis Mubarakas.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1257 m. – Pšemislas II, Lenkijos karalius[6] (m. 1296 m.).
- 1499 m. – Klaudija Prancūzė, 1515–1524 m. Prancūzijos karalienė (m. 1524 m.).
- 1633 m. – Jokūbas II Stiuartas, Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius, Škotijoje tituluotas Škotijos karaliumi Jokūbu VII (1685–1688 m.) (m. 1701 m.).
- 1784 m. – Ferdinandas VII, Ispanijos karalius (1808, 1813–1833 m.); vyriausiasis Karloso IV ir jo žmonos Maria Louisa de Parma sūnus. Jam valdant prasidėjo Pietų Amerikos nepriklausomybės karas (m. 1833 m.).
- 1873 m. – Jules Rimet, Tarptautinės Futbolo Asociacijų Federacijos (FIFA) prezidentas, kuris pareigas ėjo nuo 1921 m. iki 1954 m. Taip pat tarp 1919 m. ir 1946 m. buvo Prancūzijos futbolo federacijos prezidentas (m. 1956 m.).
- 1890 m. – Dvaitas Eizenhaueris, JAV kariškis, politikas, 34 JAV prezidentas (1953–1961). 1949 m. tapo pirmuoju NATO (North Atlantic Treaty Organization) Vyriausiuoju kariuomenės vadu (m. 1969 m.).
- 1892 m. – Sumner Welles, JAV diplomatas, ėjęs valstybės sekretoriaus pavaduotojo pareigas. Welles laikomas vienu iš svarbiausiu Ruzvelto patarėju užsienio politikos klausimais. Ruzvelto administracijoje Velesas buvo laikomas Lotynų Amerikos ekspertu, taip pat kaip vienas iš svarbiausių Sovietų Sąjungos įvykdytos Baltijos šalių okupacijos JAV nepripažinimo politikos architektu. 1940 m. liepos 23 d. Welles paskelbė žymiąją deklaraciją, kurioje buvo smerkiama Sovietų Sąjungos agresija (m. 1961 m.).
- 1904 m. – Michailas Pervuchinas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1978 m.).
- 1906 m.:
- Anšlavas Eglytis, latvių rašytojas (m. 1993 m.).
- Hana Arent, vokiečių filosofė[7] (m. 1975 m.).
- 1914 m. – Reimondas Deivisas, JAV chemikas, astrofizikas, Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 2006 m.).
- 1927 m. – Roger Moore, vienas žymiausių britų aktorių, atlikęs įsimintinus vaidmenis tokiuose filmuose, kaip Šventasis (The Saint), James Bond ir kt. Nuo 1991 m. Moore yra UNICEF geros valios ambasadorius. 2003 metais aktorius buvo apdovanotas Britanijos imperijos ordino kavalieriaus laipsniu (m. 2017 m.) .
- 1930 m. – Mobutu Sese Seko Nkuku wa za Banga, Zairo prezidentas nuo 1965 iki 1997 metų (m. 1997 m.).
- 1940 m. – Cliff Richard, Jungtinės Karalystės pop dainininkas, pirmasis už nuopelnus muzikai karalienės Elžbietos II (Elizabeth II) įšventintas į riterius ir nuo to laiko vadinamas seru Cliff Richard.
- 1952 m. – Kaija Saariaho, suomių kompozitorė (m. 2023 m.).
- 1969 m. – Viktor Savelyevich Onopko, ukrainiečių kilmės rusų futbolininkas, Rusijos rinktinės gynėjas.
- 1970 m.:
- Annika Sorenstam, švedų profesionali golfo žaidėja.
- Daniela Peštova, čekų supermodelis.
- 1971 m. – Antonios Nikopolidis, futbolininkas, Graikijos rinktinės ir Olympiacos klubo vartininkas.
- 1978 m. – Usher Raymond IV, amerikiečių R&B atlikėjas, aktorius. Usheris yra pardavęs daugiau kaip 30 milijonų savo albumų, taip pat laimėjes 5 Grammy apdovanojimus. Atlikėjui priklauso dalis Nacionalinės krepšinio asociacijos komandos Klyvlendo „Cavaliers“ akcijų. Usheriui priklauso įrašų kompanija US Records.
- 1980 m. – Terrence McGee, amerikiečių futbolo žaidėjas.
- 1984 m. – Jared Ahern Jordan, JAV krepšininkas, žaidžiantis Bonos „Telekom Baskets“ klube.
- 1993 m. – Čarlis Kirkas, JAV dešiniųjų pažiūrų politinis aktyvistas, autorius ir visuomenės veikėjas (m. 2025 m.).
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1880 m. – Victorio, čirikavų apačių čihene būrio vadas, gyvenęs dabartinės Naujosios Meksikos teritorijoje. Kartu su kitais apačių lyderiais ir vadais kovojo su amerikiečiais (g. 1825 m.).
- 1944 m. – Ervinas Romelis, antrojo pasaulinio karo vokiečių generolas[8] (g. 1891 m.).
- 1959 m. – Errol Leslie Thomson Flynn, amerikiečių aktorius (g. 1909 m.).
- 1990 m. – Leonardas Bernšteinas, amerikiečių kompozitorius, pianistas, dirigentas. Pirmasis JAV gimęs kompozitorius, pripažintas visame pasaulyje. Labiausiai žinomas kaip New York Philharmonic orkestro dirigentas ir miuziklo „Vestsaido istorija“ autorius (g. 1918 m.).
- 2024 m. – Filipas Zimbardas, JAV psichologas (g. 1933 m.).[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Spalio 14 (Day.lt)
- ↑ Povilas Abelkis Archyvuota kopija 2011-07-15 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Mirė choro dirigentė Irena Budriūnienė. 15min.lt. 2021-10-15. Nuoroda tikrinta 2021-10-16.
- ↑ Mirė Danutė Mikšytė – žinoma žurnalistė, muzikinių laidų redaktorė. 15min. 2025-10-16. Nuoroda tikrinta 2025-10-17.
- ↑ Kultūros bendruomenėje – skaudi netektis: mirė žinoma muzikologė Sofija Jūratė Vyliūtė. Lrytas. 2025-10-14. Nuoroda tikrinta 2025-10-23.
- ↑ Pšemyslas II.
- ↑ Hana Arent.
- ↑ Ervinas Romelis.
- ↑ „Philip G. Zimbardo“. Legacy (anglų). 2024-10-16. Nuoroda tikrinta 2024-10-18.