Liepos 22
Išvaizda
| Birž – Liepa – Rgp | ||||||
| Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | ||
| 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 |
| 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 | 19 |
| 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 |
| 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | ||
| 2026 | ||||||
Liepos 22 diena – 203-oji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 204-oji). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 162 dienos.
Informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šventės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Saravako nepriklausomybės diena
Vardadieniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dalius – Magdalena – Mantilė [1]
Šią dieną Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1940 m. – Liaudies Seimas priėmė deklaraciją dėl žemės, jos gelmių, miškų ir vandenų paskelbimo visos liaudies nuosavybe; vienam valstiečiui leista naudotis 30 ha, o visa kita žemė buvo konfiskuojama.
- 1989 m. – atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas.
- 1999 m. – atidarytas Būtingės naftos terminalas.
- 2014 m. – ES Bendrųjų reikalų taryba priėmė galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1579 m. – Jonušas Radvila I, LDK didikas, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas (m. 1620 m.).
- 1802 m. – Stanislovas Moravskis, žymus lietuvių dvarininkas, aristokratas, gydytojas, etnografas, keliautojas, rašytojas, poetas, teisininkas, filantropas, mizantropas (m. 1853 m.).
- 1870 m. – Antanas Jaroševičius, dailininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, pedagogas (m. 1956 m.).
- 1889 m. – Felicija Šalkauskaitė, bibliotekininkė (m. 1952 m.).
- 1904 m. – Juzefa Daužvardienė, teisininkė, diplomatė, JAV lietuvių visuomenės veikėja (m. 1990 m.).
- 1907 m. – Romualdas Marcinkus, lakūnas, Lietuvos kariuomenės kapitonas, parašiutininkas, futbolo žaidėjas ir treneris (m. 1944 m.).
- 1933 m. – Algimantas Grabauskas, agronomas ekonomistas, biomedicinos mokslų daktaras.
- 1938 m.:
- Lina Dumbliauskaitė, choro dirigentė ir pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė.
- Nijolė Sadūnaitė, vienuolė, disidentė (m. 2024 m.).
- Ričardas Tamulis, boksininkas, olimpinių žaidynių vicečempionas, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos bokso čempionas (m. 2008 m.).
- 1940 m. – Gintautėlė Laimutė Baginskienė, dailininkė vitražistė.
- 1942 m. – Zigmas Blažaitis, alpinistas, geodezininkas (m. 1995 m.).
- 1945 m.:
- Algimantas Asevičius, choro dirigentas, televizijos žurnalistas, alpinistas.
- Ramūnas Klimas, rašytojas (m. 2002 m.).
- 1946 m.:
- Marija Savickienė-Lukšaitė, pedagogė ir chorvedė.
- Virginijus Martišauskas, žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1947 m. – Emilija Poškutė-Pumputienė, grafikė (m. 2021 m.).
- 1948 m.:
- Boleslav Daškevič, politinis ir visuomenės veikėjas.
- Linas Bieliauskas, JAV psichologas.
- 1950 m. – Klemensas Birieta, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1957 m.:
- Kęstutis Mazgelis, politinis veikėjas.
- Vytautas Aidukas, politinis ir visuomenės veikėjas.
- 1962 m. – Kęstutis Lupeikis, architektas, dailininkas (m. 2023 m.).
- 1967 m. – Gintautas Uždavinys, futbolininkas.
- 1969 m. – Gintautas Dainys, fotografas, operatorius, menininkas, fotomenininkų sąjungos narys, surengęs daug fotografijos parodų, dalyvavęs įvairiose meno akcijose (m. 2005 m.).
- 1975 m. – Ignas Vėgėlė, teisėtyrininkas tarptautininkas.
- 1981 m. – Mantas Česnauskis, krepšininkas.
- 1984 m. – Darvydas Šernas, futbolininkas.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1894 m. – Antanas Bortkevičius, religinių raštų rengėjas (g. 1835 m.).
- 1926 m. – Ignas Čižiauskas, knygnešys, Romos katalikų kunigas, publicistas (g. 1873 m.).
- 1952 m. – Antanas Ignas Darevskis-Veryha, teisininkas, ekonomistas, finansų istorikas (g. 1884 m.).
- 1966 m. – Stasys Tijūnaitis, pedagogas, žurnalistas, poetas, politinis veikėjas (g. 1888 m.).
- 1970 m. – Jonas Čeičys, inžinierius melioratorius, technikos mokslų daktaras (g. 1901 m.).
- 1987 m. – Leonas Kaulinis, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1917 m.).
- 1992 m. – Antanas Vaičiulaitis, diplomatas, rašytojas, vertėjas (g. 1906 m.).
- 1999 m.:
- Algirdas Lekavičius, botanikas floristas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (g. 1921 m.).
- Alma Skruibytė-Granauskienė, žurnalistė, filologė, tautodailininkė (g. 1937 m.).
- 2000 m. – Algirdas Verba, poetas[2] (g. 1941 m.).
- 2002 m. – Ansas Lymantas, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, žurnalistas, dailininkas (g. 1921 m.).
- 2019 m.:
- Vincentas Jalinskas, altaristas monsinjoras (g. 1925 m.).
- Almantas Vaišnys, aktorius (g. 1972 m.).
- 2020 m.:
- Karolis Dapkus, teatro ir kino aktorius (g. 1933 m.).
- Bronislovas Martinkus, inžinierius, ekonomistas, technologijos mokslų daktaras (g. 1933 m.).
- 2023 m. – Eduardas Vilkelis, ekonomistas, buvęs finansų ministras (g. 1953 m.).[3]
Šią dieną pasaulyje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įvykiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1691 m. – anglų ir olandų kariuomenė sumušė prancūzus Indijoje.
- 1922 m. – JAV pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybes.
- 1946 m. – Irgun susprogdino Karaliaus Dovydo viešbutį, kuriame buvo įsikūrusi pagrindinė Britų Palestinos Mandato būstinė.
- 1962 m. – Alžyras paskelbė nepriklausomybę.
Gimimo dienos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1535 m. – Katarina Stenbock, Švedijos karaliaus Gustavo I žmona ir Švedijos karalienė[4] (m. 1621 m.).
- 1649 m. – Klemensas XI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1700 m. lapkričio 23 d. iki mirties (m. 1721 m.).
- 1878 m. – Lusienas Febras, prancūzų istorikas ir istorijos filosofas. Labiausiai žinomas, kaip vienas prancūzų istoriografinės Analų mokyklos pradininkų (m. 1956 m.).
- 1887 m. – Gustav Ludwig Hertz, vokiečių fizikas, 1925 m. Nobelio premijos laureatas[5] (m. 1975 m.).
- 1888 m. – Selman Abraham Waksman, 1952 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[6] (m. 1973 m.).
- 1895 m. – Pavelas Suchojus, baltarusis tarybinis lėktuvų konstruktorius, technikos mokslų daktaras, dukart Socialistinio darbo didvyris (m. 1975 m.).
- 1922 m. – Ojaras Abuolas, latvių tapytojas (m. 1983 m.).
- 1923 m. – Visvaldis Lamas, latvių rašytojas (m. 1992 m.).
- 1926 m. – Georgis Lozanovas, bulgarų edukologas, psichologas, sugestologas, sugestopedijos metodo pagrindėjas.
- 1931 m. – Teičis Aramakis, Japonijos politikas, nuo 1986 m. iki 2002 m. ėjęs Kioto prefektūros gubernatoriaus pareigas, dabartinis Kioto kultūrinio muziejaus direktorius.
- 1943 m. – Masaru Emoto, Japonijos pseudomokslininkas, išgarsėjęs su teiginiais esą žmogaus mintys ir emocijos veikia vandenį prieš jam užšąlant.
- 1946 m. – Mireille Mathieu, prancūzų dainininkė[7].
- 1947 m. – Pitas Maravičius, profesionalus amerikiečių krepšininkas, laikomas vienu iš geriausių ir taikliausių krepšininkų NBA istorijoje (m. 1988 m.).
- 1949 m. – Lasė Arturi Virenas, suomių ilgų nuotolių bėgikas.
- 1954 m. – Al Di Meola, džiazo gitaristas[8].
- 1960 m. – Liza Robertson, Kanados poetė, feministė.
- 1964 m. – David Spade, JAV aktorius, geriausiai žinomas iš filmų su Chris Farley.
- 1971 m. – Cyril Domoraud, buvęs Dramblio Kaulo Kranto futbolininkas, 11 metų buvo Dramblio Kaulo Kranto rinktinės narys. Žaidė gynėju.
- 1973 m. – Jaime Camil, Meksikos aktorius, dainininkas ir laidų vedėjas.
- 1974 m.:
- Franka Potente, vokiečių aktorė, gimusi mokytojo šeimoje Diulmene. Išpopuliarėjo po vaidmens Tom Tykwer filme Bėk, Lola, bėk.
- Rimas Alvaresas Kairelis, lietuvių kilmės Argentinos regbininkas. Yra Argentinos regbio rinktinės ir Prancūzijos klubo „USA Perpignan“ žaidėjas.
- 1978 m. – Denisas Romedalis, danų futbolininkas, rungtyniaujantis krašto puolėjo pozicijoje. Graikijos klubo Olympiakós žaidėjas.
- 1980 m.:
- Dirkas Kjuitas, Liverpool FC ir Nyderlandų futbolo rinktinės puolėjas.
- Kate Ryan, belgų šokių ir pop muzikos atlikėja ir dainų autorė.
- 1984 m. – Stiuartas Dauningas, anglų futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Aston Villa klubo saugas.
- 1987 m. – Charlotte Kalla, Švedijos slidininkė. Žiemos olimpinių žaidynių dalyvė ir medalininkė. Karjerą pradėjo 2004 m. ir tapo daugkartine pasaulio jaunių čempione. 2009 m. pasaulio čempionate Kalla iškovojo bronzos medalį 4 x 5 km estafetės rungtyje. Geriausias jos individualus pasirodymas pasaulio pirmenybėse yra penkta vieta 10 km rungtyje. Sportininkė atstovavo savo šaliai 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse kur iškovojo aukso medalį 10 km rungtyje ir bronzos apdovanojimą komandinio sprinto varžybose. Sportininkė tapo tryliktąja olimpinių žaidynių aukso savininke 10 km rungtyje, ir yra antroji švedė, pelniusi šį apdovanojimą.
- 2013 m. – Princas Džordžas, Velso princo Viljamo ir princesės Ketrin sūnus.
Mirtys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1540 m. – Jonas Zapojajis, 1526–1540 m. Vengrijos karalius (g. 1487 m.).
- 1676 m. – Klemensas X, 241-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (g. 1590 m.).
- 1832 m. – Napoleonas II, II Prancūzijos imperatorius (g. 1811 m.).
- 1932 m. – Errico Malatesta, anarcho-komunistas su nepalaužiamu įsitikinimu, kuriuo dalinosi su savo draugu Piotru Kropotkinu, kad tuoj pat įvyks anarchistinė revoliucija (g. 1853 m.).
- 1934 m. – Džonas Herbertas Dilindžeris, bankų plėšikas, siautėjęs JAV vidurio vakaruose XX a. trečiojo dešimtmečio pradžioje (g. 1903 m.).
- 1941 m. – Dmitrijus Pavlovas, tarybinis karinis veikėjas, Tarybų Sąjungos didvyris. 1941 m. liepos 22 d. sušaudytas. Palaidotas NKVD poligone netoli Maskvos (g. 1897 m.).
- 1963 m. – Oldosas Leonardas Hakslis, anglų rašytojas fantastas (g. 1894 m.).
- 1978 m. – Michailas Pervuchinas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (g. 1904 m.).
- 1985 m. – Matti Henrikki Järvinen, suomių ieties metikas, olimpinis bei Europos čempionas (g. 1909 m.).
- 1990 m. – Ilja Michailovičius Frankas, Rusijos fizikas ir Nobelio premijos laureatas (g. 1908 m.).
- 2025 m. – Ozzy Osbourne, britų sunkiojo metalo muzikantas (g. 1948 m.).[9]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Liepos 22 (Day.lt)
- ↑ Algirdas Verba Archyvuota kopija 2011-07-27 iš Wayback Machine projekto..
- ↑ Mirė ekonomistas, buvęs finansų ministras Eduardas Vilkelis. LRT. 2023-07-23. Nuoroda tikrinta 2023-07-23.
- ↑ Katarina Stenbock.
- ↑ Gustav Ludwig Hertz.
- ↑ (angl.) Nobelio medicinos premijos laureatai
- ↑ Mireille Mathieu.
- ↑ Al Di Meola.
- ↑ „Mirė roko legenda Ozzy Osbourne'as“. Delfi. 2025-07-22. Nuoroda tikrinta 2025-07-22.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Liepos 22-oji Lietuvoje ir pasaulyje (Diena.lt)