Aguona
| Papaver |
|---|
 Smiltyninė aguona (Papaver argemone) |
| Mokslinė klasifikacija |
Aguona (Papaver) – aguoninių (Papaveraceae) šeimos augalų gentis. Savaime auga Šiaurės pusrutulyje. Daugelis aguonų dekoratyvios, kai kurios – piktžolės.
Priklauso žoliniai augalai su pientakiais, išskiriančiais baltas, greitai tirštėjančias sultis. Žiedai išauga pavieniai ant ilgų žiedkočių. Vainiklapiai dideli, balti, rausvi, raudoni, violetiniai. Vaisius – dėžutė, atsidaranti skylutėmis, pro kurias išbyra smulkios sėklos.
Sėklos naudojamos kulinarijoje, konditerijoje (dedama į kepinius, gaminamas aguonpienis). Kai kurie aguonose esantys alkaloidai turi narkotinių savybių; iš aguonų gaunamas opiumas. Išvesta daug aguonų veislių, tuščiaviduriais ir pusiau pilnaviduriais arba pilnaviduriais įvairiausių spalvų žiedais. Mitologijoje aguona užima ypatingą vietą. Antikos laikais ji buvo laikoma šventu dievų augalu.[1]
Gentyje yra apie 90–120 rūšių. Lietuvoje auga šios rūšys:
- Smiltyninė aguona (Papaver argemone)
- Dirvinė aguona (Papaver dubium)
- Rytinė aguona (Papaver orientale)
- Aguona birulė (Papaver rhoeas)
- Daržinė aguona (Papaver somniferum)
Maistinių sėklų produkcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| 2012 | 2013 | 2014 | 2015 | 2016 | |
|---|---|---|---|---|---|
| Pasaulis | 49801 | 69625 | 81041 | 101085 | 84237 |
 Austrija |
1098 | 1078 | 1293 | 1734 | 2464 |
 Bulgarija |
500 | 525 | 500 | 591 | 606 |
 Čekija |
12814 | 13911 | 24665 | 26743 | 28574 |
 Ispanija |
11000 | 12000 | 11000 | 12000 | 11800 |
 Kroatija |
1509 | 3198 | 2321 | 3516 | 2929 |
 Nyderlandai |
311 | 303 | 358 | 366 | 343 |
 Prancūzija |
6000 | 6000 | 6000 | 6000 | 5763 |
 Rumunija |
1777 | 1791 | 1797 | 1476 | 1302 |
 Serbija |
1000 | 1000 | 1000 | 1015 | 1039 |
 Slovakija |
296 | 853 | 1827 | 2707 | 3354 |
 Šiaurės Makedonija |
91 | 63 | 75 | 64 | 90 |
 Turkija |
3844 | 19244 | 16223 | 30730 | 18205 |
 Vengrija |
4700 | 4850 | 9350 | 9866 | 3356 |
 Vokietija |
3200 | 3200 | 3000 | 2737 | 2979 |
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žodis aguonà (dar minima kaip maguona, mãguonė) giminiškas latv. magone, prūs. moke – tai seni (iki XII a.) skoliniai greičiausiai iš germanų kalbų (*magon). Šiai žodžių grupei priklauso vok. Mohn, sen. vok. aukšt. mago, šved. vallmo (sen. val-moghi). Iš germanų šis žodis galimai patekęs ir į slavų kalbas (mak). Taip pat giminiškas sen. gr. μήκων, μάκων (‘aguona, aguonos galvutė’). Visi šie žodžiai kildinami iš ide. *mā̆k(en)- (‘aguona’), tačiau teigiant, kad indoeuropiečiai šį žodį pasiskolinę iš senųjų Viduržemio jūros tautų.[3]
Dirvinė aguona (Papaver dubium)
Rytinė aguona (Papaver orientale)
Aguona birulė (Papaver rhoeas)
Daržinė aguona (Papaver somniferum)
Plikastiebė aguona (Papaver nudicaule)
.jpg)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Juozas Jaskonis. aguona. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Aguonų sėklų produkcija
- ↑ Šarūnas Šimkus. Augalų, gyvūnų ir grybų pavadinimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2025. // psl. 121.