Papers by Saulius Vasiliauskas
Two Canonical Soviet Authors in the Post-Soviet Lithuanian School System: Petras Cvirka and Salomėja Nėris, 2024
The article examines the place of two Lithuanian writers, Salomėja Nėris (1909–1947) and Petras C... more The article examines the place of two Lithuanian writers, Salomėja Nėris (1909–1947) and Petras Cvirka (1904–1945), in the high school canon of Lithuanian literature in the post-Soviet period. First, the canonisation of these writers in the Soviet Lithuanian school system is analysed, or more precisely, in school curricula and textbooks from that time. Afterwards, we examine the revision of their canonical position after the restoration of Lithuania’s independence (1990). The research applies the socio-cultural methodological approach of canon research. A large sample of sources is used: school curricula, textbooks, readers, press publications, and other contextual materials. The study has revealed the different evaluation of Nėris and Cvirka in post-Soviet schools, which is largely due to differences in writers’ biographies. Since Cvirka consistently held and expressed left-wing and later pro-Soviet views in his work throughout his life, his oeuvre gradually disappeared from the upper school curriculum as the de-sovietisation of Lithuanian culture took place in the late 20th and early 21st centuries. Nėris, on the contrary, has retained her central position in the school canon in the post-Soviet period. When her last collection of poems was first published in the late 20th century, in the order Nėris’ herself had wanted, it became possible to reposition certain aspects of her life and work.
Letonica, Dec 31, 2022
Since the beginning of the Soviet period, the authorities paid particular attention to the contro... more Since the beginning of the Soviet period, the authorities paid particular attention to the control and "education" of the new generation of writers by organizing conventions for beginning authors, establishing literary circles and young writers' chapters at schools, universities, and editorial departments, and organizing writing competitions and camps for newcomers. One of the most important institutions in Soviet Lithuania for educating the new writing generation formally was Vilnius Young Writers' Chapter (Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcija), a subdivision of the Writers' Union. It was important in terms of debut and (non)integration into the literary field, as involvement in its activities was almost a necessity if one wished to become a member of the Writers' Union and to start publishing their books. As the conditions of the field started changing in the 1960s, Vilnius Young Writers' Chapter eventually began to renounce its initial goals and started focusing on discussions regarding literary aesthetics, criticism, genres, generations, and other issues unrelated to politicized discourse. One of the significant aspects of the Chapter's activities was its relations with Riga Young Writers' Association (Rīgas jauno literātu apvienība). Even though such collective connections among the "brotherly republics" were officially promoted by the Soviet regime, young writers could use them to network, widen their perspectives and accumulate social as well as cultural capitals. Kopsavilkums Padomju Savienībā kopš tās pirmsākumiem varas pārstāvji pievērsa īpašu uzmanību rakstnieku jaunās paaudzes kontrolei un "izglītošanai", organizējot iesācēju literātu sanāksmes, dibinot literāros pulciņus un jauno autoru sekcijas skolās, universitātēs un preses izdevumu redakcijās, kā arī rīkojot literārus konkursus un nometnes iesācējiem. Padomju Lietuvā viena no svarīgākajām iestādēm, kas formāli nodarbojās ar jaunās rakstošo paaudzes izglītošanu, bija Viļņas jauno literātu sekcija (Rakstnieku savienības apakšnodaļa). Tai bija liela loma autora debijā un (ne)integrācijā literārajā vidē, jo iesaistīšanās sekcijas aktivitātēs bija gandrīz obligāts priekšnoteikums katram, kas vēlējās iestāties Rakstnieku savienībā un publicēties. 20. gs. 60. gados, kad apstākļi šai jomā sāka mainīties, Viļņas jauno literātu sekcija pamazām atteicās no saviem sākotnējiem mērķiem un pievērsās diskusijām par literāro estētiku, kritiku, žanriem, paaudžu atšķirībām un citiem ar politisko diskursu nesaistītiem jautājumiem. Viens no Jauno literātu sekcijas darbības nozīmīgākajiem aspektiem bija attiecības ar Rīgas jauno literātu apvie nību. Kaut arī šos kolektīvos kontaktus starp "brālīgajām republikām" oficiāli veicināja padomju režīms, jaunie autori tos varēja izmantot, lai tīklotos, gūtu plašāku perspektīvu un uzkrātu gan sociālo, gan kultūras kapitālu. Saulius Vasiliauskas. The History of Vilnius Young Writers' Chapter ..
Colloquia, Jan 24, 2024
Lietuvių literatūros pamokų turinys visais laikais svariai lemia atrinktų rašytojų ir kūrinių žin... more Lietuvių literatūros pamokų turinys visais laikais svariai lemia atrinktų rašytojų ir kūrinių žinomumą visuomenėje, daro įtaką ir jų vietai literatūros, kultūros kanone. "Mokyklinių" autorių atrankos procesas grindžiamas vertybėmis ir principais, tuo metu gajais konkrečioje kultūroje, švietimo sistemoje. Svarstant apie literatūrinį ugdymą sovietmečiu, neretai teigiama, jog viena buvo nurodoma programose, vadovėliuose (oficialioji pusė), o kita priklausė nuo mokytojo, nuo asmenybės drąsos ir kompetencijų. Nesistengiant užginčyti šio teiginio norisi pastebėti, kad iki šiol nėra išsamiai aptarta, kaip buvo formuojamas oficialusis sovietmečio mokyklinis literatūros kanonas, kokie konkretūs žmonės prie jo daugiausia dirbo, kokius sprendimus ir kodėl priėmė ar/ir galėjo priimti. Viena svarbiausių su švietimo tyrimais, mokyklinių programų ir vadovėlių rengimu susijusių institucijų sovietmečio Lietuvoje buvo LTSR švietimo ministerija ir prie jos 1958 m. įkurtas Mokyklų mokslinio tyrimo institutas (1972 m. pervadintas Pedagogikos mokslinio tyrimo institutu), kuriame veikė Lietuvių kal
Letonica, 2023
Since the beginning of the Soviet period, the authorities paid particular attention to the contro... more Since the beginning of the Soviet period, the authorities paid particular attention to the control and “education” of the new generation of writers by organizing conventions for beginning authors, establishing literary circles and young writers’ chapters at schools, universities, and editorial departments, and organizing writing competitions and camps for newcomers. One of the most important institutions in Soviet Lithuania for educating the new writing generation formally was Vilnius Young Writers’ Chapter (Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcija), a subdivision of the Writers’ Union. It was important in terms of debut and (non)integration into the literary field, as involvement in its activities was almost a necessity if one wished to become a member of the Writers’ Union and to start publishing their books. As the conditions of the field started changing in the 1960s, Vilnius Young Writers’ Chapter eventually began to renounce its initial goals and started focusing on discussions regarding literary aesthetics, criticism, genres, generations, and other issues unrelated to politicized discourse. One of the significant aspects of the Chapter’s activities was its relations with Riga Young Writers’ Association (Rīgas jauno literātu apvienība). Even though such collective connections among the “brotherly republics” were officially promoted by the Soviet regime, young writers could use them to network, widen their perspectives and accumulate social as well as cultural capitals.
Teksto slėpiniai, 2012
Sio straipsnio tema yra tiesiogiai susijusi su asmeniniu autoriaus dalyvavimu įvairiose literatūr... more Sio straipsnio tema yra tiesiogiai susijusi su asmeniniu autoriaus dalyvavimu įvairiose literatūrinėse bendruomenėse 2008–2012 metais. Pamatinė darbe naudojama kategorija „jaunieji“ apibūdina bendraamžius, gimusius Sąjūdžio metu ar nepriklausomoje Lietuvoje, poezijos ir prozos kūrėjus, aptariamuoju laikotarpiu dalyvavusius įvairiuose literatūriniuose susibūrimuose, festivaliuose. Dėmesys skiriamas kultūriniam ir socialiniam kontekstams. Kai kurie 2008–2012 metų literatūros reiskiniai vertinami praeityje buvusių aktualių, bet siandien jau isnykusių įvykių, renginių, leidinių sviesoje. Pagrindiniai straipsnio saltiniai – įvairios publikacijos kultūrinėje spaudoje: apžvalgos, pokalbiai, recenzijos etc. taip pat remiamasi asmeniniais laiskais, pokalbiais su straipsnyje analizuojamų veiklų organizatoriais, dalyviais, leidinių redaktoriais. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas: ką sios įvairios veiklos davė jauniesiems kūrėjams, kaip veikė jų, būsimųjų rasytojų, tolesnius kūrybinius žingsnius. Esminiai žodžiai: jaunieji kūrėjai, literatūrinis gyvenimas, sambūriai, draugijos, renginiai, kultūrinė spauda.
Žmogus ir žodis, Mar 8, 2019
Straipsnyje svarstomos prancūzų sociologo Pierreʼ o Bourdieu meno sociologijos idėjos, parankios ... more Straipsnyje svarstomos prancūzų sociologo Pierreʼ o Bourdieu meno sociologijos idėjos, parankios tyrinėti sovietmečio literatūros laukui. Glaustai pristatomi ir aptariami pagrindiniai literatūros lauko funkcionavimą apibrėžiantys konceptai ir jų vartosena, formuluojami šios metodologijos probleminiai aspektai, trumpai apžvelgiama Bourdieu darbų kritinė recepcija užsienyje ir jų (pri)taikymas Lietuvoje.
Colloquia, Dec 20, 2018
Ambivalentiška Leonardo Gutausko vieta lietuvių literatūros lauke Anotacija: Akstinu straipsniui ... more Ambivalentiška Leonardo Gutausko vieta lietuvių literatūros lauke Anotacija: Akstinu straipsniui tapo klausimai, kaip tirti menininko dalyvavimą dviejuose skirtinguose meno laukuose, kaip koreliuoja juose užimamos padėtys, cirkuliuoja juose kaupiamas simbolinis kapitalas. Atsakyti į juos bandoma analizuojant Leonardo Gutausko poziciją lietuvių literatūros lauke. Atsižvelgiant į "dvilypiu/ dvigubu/ daugialypiu talentu" recepcijoje vadinamo Gutausko kūrybinę biografiją, straipsnyje išskiriami trys sąlygiški "vaidmenys": Gutauskas-poetas, Gutauskas-dailininkas, Gutauskas-prozininkas. Bandant suvokti šių vaidmenų specifiką ir tarpusavio santykius, svarstoma, kaip formavosi ir keitėsi Gutausko pozicija literatūros lauke, kas lėmė, kad, nepaisant palankių debiutų, pelnytų premijų ir kitų "įšventinimą" į šį lauką liudijančių aspektų, jis netapo reprezentacine savo kartos figūra, tarsi vis artėdamas, bet niekaip nepasiekdamas lauko (-ų) centro.
Colloquia, Jul 19, 2022
Sovietmečio tyrimų lauke sakytinė istorija, gyvi pokalbiai su amžininkais ir mokslinė jų refleksi... more Sovietmečio tyrimų lauke sakytinė istorija, gyvi pokalbiai su amžininkais ir mokslinė jų refleksija užima svarbią vietą ir reikšmingai papildo kitus tyrėjui prieinamus šaltinius (išlikusius archyvus, anuometę spaudą, įvairių tipų egodokumentus). Tokių interviu metu tyrėjas stoja į akistatą su pašnekovo atmintimi, vejamas lūkesčio ją sužadinti ir atrasti jo tyrimui pravarčių detalių, kažko, kas patikslintų (ar priverstų dar labiau kvestionuoti) jau surinktus duomenis, sau suformuluotą ar kitų aktualių tyrimų suponuotą nuomonę. Tokių pokalbių diskursui 1 , be kitų aspektų, yra svarbios rašytojų, menininkų laikysenos, veikimo-dalyvavimo kultūros-kultūros politikos-lauke strategijos, socialinių ryšių tinklai, įtampos tarp prisitaikymo ir pasipriešinimo, simbolinio kapitalo kaupimas ir jo cirkuliacija, įvairūs kiti prieštaringi klausimai, į kuriuos atsakyti, turint omenyje sovietmečio nevienalytiškumą ir konkrečių dalyvių galimų pasirinkimų tam tikroje situacijoje aibę (tiesa, ne begalinę), yra sudėtinga. Su rašytojais-ir su tais, kurie literatūros lauke įsitvirtino (pvz., Donaldas Kajokas, Danutė Kalinauskaitė), ir su tais, kurie iš jo dėl vienokių ar kitokių
Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā, Mar 1, 2021
The circle of literary enthusiasts operating at the Vilnius State V. Kapsukas University during t... more The circle of literary enthusiasts operating at the Vilnius State V. Kapsukas University during the Soviet era was one of the most prominent gatherings of young writers. The circle was attended by many poets, prosaists, literary critics, and scholars, who took part in it during their study years and later left a distinctive mark in the history of Lithuanian literature. However, the history of the circle’s literary and cultural life has not been described yet, and the texts representing its activities are mostly fragments of memories. Thus, based on the collected and systematised material (memoirs, specially prepared interviews, archived documents, and Soviet press), this article attempts to reconstruct the circle’s life in chronological order and highlight its most important aspects. The article is divided into three parts according to the leadership periods of curators who led the circle the longest: Adolfas Sprindis, Elena Bukelienė, and Marcelijus Martinaitis. Using Pierre Bourdieu’s conception of the literary field, the article raises the following questions: What place did the circle occupy in the institutional network of young writers’ (self-) education during the Soviet era? Was the circle ideologically monitored, tracked, controlled? What functions did the circle’s leaders and chairpersons perform, and what influence did their attitudes have on the circle’s activities? Was the symbolic capital accumulated by attending the circle important to a writer’s career? What influence could the gender of a circle member have had on the evaluation of their work (and position in the circle hierarchy)? Did the experience of participating in the circle regulate its participants’ illusio – belief in the meaningfulness of the literary field itself?
Young Writers in the Soviet Literary Field: The Role of Institutional Structures
Lingvistai, filosofai, antropologai ir kitų sričių mokslininkai nuo seno diskutavo, koks ryšys si... more Lingvistai, filosofai, antropologai ir kitų sričių mokslininkai nuo seno diskutavo, koks ryšys sieja kalbą ir pažinimą. XX a. aštuntajame dešimtmetyje, pasirodžius G. Lakoff ir M. Johnson knygai „Metaforos, kuriomis gyvename“ ir atsiradus kognityvinės lingvistikos mokslui, akademinėje visuomenė išplito struktūralizmo tradicijai prieštaraujanti nuomonė, esą žodis kalboje žymi reikšmę, kuri pirmiausia yra pažintinės (kognityvinės) veiklos rezultatas. Kognityvistai ėmė teigti, kad vienas svarbiausių pasaulio supratimo įrankių yra metaforos – iki tol paprastai laikytos tik kalbos puošmena – kylančios iš žmogaus sąmonėje esančių konceptų. Leonidas Donskis – vienas iš aktyviausiai į politikos, kultūros, švietimo aktualijas reaguojančių intelektualų. Asmeniniame tinklalapyje veiklą ir jos rezultatus į tris skiltis („politikas / visuomenės veikėjas / akademikas“) skiriančio Europos parlamento nario samprotavimuose nestinga įvairių metaforų (pvz., minties dykvietė, ideologinės fosilijos, atm...
Colloquia
Saulius Vasiliauskas Interviews the Prose Writer Raimondas Kašauskas
Leonardas Gutauskas (b. 1938) is a well-known Lithuanian artist, poet and prose writer, who began... more Leonardas Gutauskas (b. 1938) is a well-known Lithuanian artist, poet and prose writer, who began his career in the1960s, an important decade in the development of Lithuanian literature. Noted for his Christian stance and opposition to political oppression, his refusal to appease the censors, Gutauskas worked as an authentic creator in the field of Lithuanian literature during the Soviet period, with his work being favourably received by the critics. A film based on his famous novel A Wolf Tooth Necklace and with the same title was made in 1997. Even though Gutauskas’s critical reception and other factors contributing to his prestige (for example, prizes, the sale of his paintings) are not markedly different from those of other artists who were more readily ‘sanctified’ or canonized, he did not become a representative figure of his generation, neither as a poet nor as a prose writer did he become firmly represented in Lithuanian language and literature school programmes, nor was his...
Šio straipsnio tema yra tiesiogiai susijusi su asmeniniu autoriaus dalyvavimu įvairiose literatūr... more Šio straipsnio tema yra tiesiogiai susijusi su asmeniniu autoriaus dalyvavimu įvairiose literatūrinėse bendruomenėse 2008–2012 metais. Pamatinė darbe naudojama kategorija „jaunieji“ apibūdina bendraamžius, gimusius Sąjūdžio metu ar nepriklausomoje Lietuvoje, poezijos ir prozos kūrėjus, aptariamuoju laikotarpiu dalyvavusius įvairiuose literatūriniuose susibūrimuose, festivaliuose. Dėmesys skiriamas kultūriniam ir socialiniam kontekstams. Kai kurie 2008–2012 metų literatūros reiškiniai vertinami praeityje buvusių aktualių, bet šiandien jau išnykusių įvykių, renginių, leidinių šviesoje. Pagrindiniai straipsnio šaltiniai – įvairios publikacijos kultūrinėje spaudoje: apžvalgos, pokalbiai, recenzijos etc. taip pat remiamasi asmeniniais laiškais, pokalbiais su straipsnyje analizuojamų veiklų organizatoriais, dalyviais, leidinių redaktoriais. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas: ką šios įvairios veiklos davė jauniesiems kūrėjams, kaip veikė jų, būsimųjų rašytojų, tolesnius kūrybinius...
This dissertation examines the institutional network of young writers’ (self)education in Soviet ... more This dissertation examines the institutional network of young writers’ (self)education in Soviet Lithuania, focusing on the cultural and literary activities of its significant segment, i.e., institutional structures. Here, institutional structures are understood as literary circles/groups that operated during the Soviet era in literary and scientific institutions (e.g., the Writers’ Union of the LSSR and schools of higher education) and brought young writers together. The dissertation concentrates on the young writers’ sections that harboured the majority of writers (as well as critics and translators) who later established themselves both in literary history (or were excluded from it) and in literary circles that operated at higher education institutions, primarily that at Vilnius University, due to its being the most significant and best representation of such gatherings. Even though such institutional structures are generally viewed quite sceptically and with doubts as to their s...
Aktuālās problēmas literatūras un kultūras pētniecībā: rakstu krājums, 2021
The circle of literary enthusiasts operating at the Vilnius State V. Kapsukas University during t... more The circle of literary enthusiasts operating at the Vilnius State V. Kapsukas University during the Soviet era was one of the most prominent gatherings of young writers. The circle was attended by many poets, prosaists, literary critics, and scholars, who took part in it during their study years and later left a distinctive mark in the history of Lithuanian literature. However, the history of the circle’s literary and cultural life has not been described yet, and the texts representing its activities are mostly fragments of memories. Thus, based on the collected and systematised material (memoirs, specially prepared interviews, archived documents, and Soviet press), this article attempts to reconstruct the circle’s life in chronological order and highlight its most important aspects. The article is divided into three parts according to the leadership periods of curators who led the circle the longest: Adolfas Sprindis, Elena Bukelienė, and Marcelijus Martinaitis. Using Pierre Bourdi...
Sio straipsnio tema yra tiesiogiai susijusi su asmeniniu autoriaus dalyvavimu įvairiose literatūr... more Sio straipsnio tema yra tiesiogiai susijusi su asmeniniu autoriaus dalyvavimu įvairiose literatūrinėse bendruomenėse 2008–2012 metais. Pamatinė darbe naudojama kategorija „jaunieji“ apibūdina bendraamžius, gimusius Sąjūdžio metu ar nepriklausomoje Lietuvoje, poezijos ir prozos kūrėjus, aptariamuoju laikotarpiu dalyvavusius įvairiuose literatūriniuose susibūrimuose, festivaliuose. Dėmesys skiriamas kultūriniam ir socialiniam kontekstams. Kai kurie 2008–2012 metų literatūros reiskiniai vertinami praeityje buvusių aktualių, bet siandien jau isnykusių įvykių, renginių, leidinių sviesoje. Pagrindiniai straipsnio saltiniai – įvairios publikacijos kultūrinėje spaudoje: apžvalgos, pokalbiai, recenzijos etc. taip pat remiamasi asmeniniais laiskais, pokalbiais su straipsnyje analizuojamų veiklų organizatoriais, dalyviais, leidinių redaktoriais. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas: ką sios įvairios veiklos davė jauniesiems kūrėjams, kaip veikė jų, būsimųjų rasytojų, tolesnius kūrybinius...
Current Issues in Research of Literature and Culture , 2021
Sovietmečiu Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete veikęs literatų būrelis – vienas ryški... more Sovietmečiu Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete veikęs literatų būrelis – vienas ryškiausių jaunųjų rašytojų sambūrių, kuriame studijų metais dalyvavo daug lietuvių literatūros istorijoje savitą ženklą palikusių poetų, prozininkų, kritikų ir literatūrologų. Vis dėlto iki šiol nėra aprašyta būrelio literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo istorija, o tekstai, reprezentuojantys būrelio veiklą, daugiausia prisiminimų tipo. Tad šiame straipsnyje, remiantis surinkta ir susisteminta medžiaga (memuaristika, specialiai parengtais pokalbiais, archyvuose saugomais dokumentais bei sovietmečio spauda), bandoma chronologiškai rekonstruoti būrelio gyvenimą ir išskirti svarbesnius jo akcentus.
Straipsnis skiriamas į tris dalis, atsižvelgiant į ilgiausiai jį kuravusiųjų – Adolfo Sprindžio, Elenos Bukelienės ir Marcelijaus Martinaičio – vadovavimo laikotarpius. Pasitelkiant Pierreʼo Bourdieu literatūros lauko sampratą, keliami klausimai: kokią vietą sovietmečiu būrelis užėmė instituciniame jaunųjų rašytojų ugdymo(si) tinkle? Ar būrelis buvo stebimas, sekamas, kontroliuojamas ideologiškai? Kokias funkcijas atlikdavo būrelio vadovai ir pirmininkai, kokią įtaką jų laikysenos darė būrelio veiklai? Ar rašytojo karjerai buvo svarbus būrelio lankymo metu sukauptas simbolinis kapitalas? Kokią įtaką būrelio nario/narės lytis galėjo daryti jo/jos kūrybos vertinimui (ir užimamai vietai būrelio hierarchijoje)? Ar patirtys dalyvaujant literatų būrelyje reguliavo jo dalyvių illusio – tikėjimą lauko prasme?
Raktiniai žodžiai: Sovietmečio lietuvių literatūra, jaunieji rašytojai, Vilniaus universitetas, literatų būrelis, Pierre Bourdieu.
- - -
The circle of literary enthusiasts operating at the Vilnius State V. Kapsukas University during the Soviet era was one of the most prominent gatherings of young writers. The circle was attended by many poets, prosaists, literary critics, and scholars, who took part in it during their study years and later left a distinctive mark in the history of Lithuanian literature. However, the history of the circle’s literary and cultural life has not been described yet, and the texts representing its activities are mostly fragments of memories. Thus, based on the collected and systematised material (memoirs, specially prepared interviews, archived documents, and Soviet press), this article attempts to reconstruct the circle’s life in chronological order and highlight its most important aspects.
The article is divided into three parts according to the leadership periods of curators who led the circle the longest: Adolfas Sprindis, Elena Bukelienė, and Marcelijus Martinaitis. Using Pierre Bourdieu’s conception of the literary field, the article raises the following questions: What place did the circle occupy in the institutional network of young writers’ (self-) education during the Soviet era? Was the circle ideologically monitored, tracked, controlled? What functions did the circle’s leaders and chairpersons perform, and what influence did their attitudes have on the circle’s activities? Was the symbolic capital accumulated by attending the circle important to a writer’s career? What influence could the gender of a circle member have had on the evaluation of their work (and position in the circle hierarchy)? Did the experience of participating in the circle regulate its participants’ illusio – belief in the meaningfulness of the literary field itself?
Keywords: Soviet-era Lithuanian literature, young writers, Vilnius University, literary circle, Pierre Bourdieu.
Uploads
Papers by Saulius Vasiliauskas
Straipsnis skiriamas į tris dalis, atsižvelgiant į ilgiausiai jį kuravusiųjų – Adolfo Sprindžio, Elenos Bukelienės ir Marcelijaus Martinaičio – vadovavimo laikotarpius. Pasitelkiant Pierreʼo Bourdieu literatūros lauko sampratą, keliami klausimai: kokią vietą sovietmečiu būrelis užėmė instituciniame jaunųjų rašytojų ugdymo(si) tinkle? Ar būrelis buvo stebimas, sekamas, kontroliuojamas ideologiškai? Kokias funkcijas atlikdavo būrelio vadovai ir pirmininkai, kokią įtaką jų laikysenos darė būrelio veiklai? Ar rašytojo karjerai buvo svarbus būrelio lankymo metu sukauptas simbolinis kapitalas? Kokią įtaką būrelio nario/narės lytis galėjo daryti jo/jos kūrybos vertinimui (ir užimamai vietai būrelio hierarchijoje)? Ar patirtys dalyvaujant literatų būrelyje reguliavo jo dalyvių illusio – tikėjimą lauko prasme?
Raktiniai žodžiai: Sovietmečio lietuvių literatūra, jaunieji rašytojai, Vilniaus universitetas, literatų būrelis, Pierre Bourdieu.
- - -
The circle of literary enthusiasts operating at the Vilnius State V. Kapsukas University during the Soviet era was one of the most prominent gatherings of young writers. The circle was attended by many poets, prosaists, literary critics, and scholars, who took part in it during their study years and later left a distinctive mark in the history of Lithuanian literature. However, the history of the circle’s literary and cultural life has not been described yet, and the texts representing its activities are mostly fragments of memories. Thus, based on the collected and systematised material (memoirs, specially prepared interviews, archived documents, and Soviet press), this article attempts to reconstruct the circle’s life in chronological order and highlight its most important aspects.
The article is divided into three parts according to the leadership periods of curators who led the circle the longest: Adolfas Sprindis, Elena Bukelienė, and Marcelijus Martinaitis. Using Pierre Bourdieu’s conception of the literary field, the article raises the following questions: What place did the circle occupy in the institutional network of young writers’ (self-) education during the Soviet era? Was the circle ideologically monitored, tracked, controlled? What functions did the circle’s leaders and chairpersons perform, and what influence did their attitudes have on the circle’s activities? Was the symbolic capital accumulated by attending the circle important to a writer’s career? What influence could the gender of a circle member have had on the evaluation of their work (and position in the circle hierarchy)? Did the experience of participating in the circle regulate its participants’ illusio – belief in the meaningfulness of the literary field itself?
Keywords: Soviet-era Lithuanian literature, young writers, Vilnius University, literary circle, Pierre Bourdieu.
Straipsnis skiriamas į tris dalis, atsižvelgiant į ilgiausiai jį kuravusiųjų – Adolfo Sprindžio, Elenos Bukelienės ir Marcelijaus Martinaičio – vadovavimo laikotarpius. Pasitelkiant Pierreʼo Bourdieu literatūros lauko sampratą, keliami klausimai: kokią vietą sovietmečiu būrelis užėmė instituciniame jaunųjų rašytojų ugdymo(si) tinkle? Ar būrelis buvo stebimas, sekamas, kontroliuojamas ideologiškai? Kokias funkcijas atlikdavo būrelio vadovai ir pirmininkai, kokią įtaką jų laikysenos darė būrelio veiklai? Ar rašytojo karjerai buvo svarbus būrelio lankymo metu sukauptas simbolinis kapitalas? Kokią įtaką būrelio nario/narės lytis galėjo daryti jo/jos kūrybos vertinimui (ir užimamai vietai būrelio hierarchijoje)? Ar patirtys dalyvaujant literatų būrelyje reguliavo jo dalyvių illusio – tikėjimą lauko prasme?
Raktiniai žodžiai: Sovietmečio lietuvių literatūra, jaunieji rašytojai, Vilniaus universitetas, literatų būrelis, Pierre Bourdieu.
- - -
The circle of literary enthusiasts operating at the Vilnius State V. Kapsukas University during the Soviet era was one of the most prominent gatherings of young writers. The circle was attended by many poets, prosaists, literary critics, and scholars, who took part in it during their study years and later left a distinctive mark in the history of Lithuanian literature. However, the history of the circle’s literary and cultural life has not been described yet, and the texts representing its activities are mostly fragments of memories. Thus, based on the collected and systematised material (memoirs, specially prepared interviews, archived documents, and Soviet press), this article attempts to reconstruct the circle’s life in chronological order and highlight its most important aspects.
The article is divided into three parts according to the leadership periods of curators who led the circle the longest: Adolfas Sprindis, Elena Bukelienė, and Marcelijus Martinaitis. Using Pierre Bourdieu’s conception of the literary field, the article raises the following questions: What place did the circle occupy in the institutional network of young writers’ (self-) education during the Soviet era? Was the circle ideologically monitored, tracked, controlled? What functions did the circle’s leaders and chairpersons perform, and what influence did their attitudes have on the circle’s activities? Was the symbolic capital accumulated by attending the circle important to a writer’s career? What influence could the gender of a circle member have had on the evaluation of their work (and position in the circle hierarchy)? Did the experience of participating in the circle regulate its participants’ illusio – belief in the meaningfulness of the literary field itself?
Keywords: Soviet-era Lithuanian literature, young writers, Vilnius University, literary circle, Pierre Bourdieu.
- - -
This dissertation examines the institutional network of young writers’ (self)education in Soviet Lithuania, focusing on the cultural and literary activities of its significant segment, i.e., institutional structures. Here, institutional structures are understood as literary circles/groups that operated during the Soviet era in literary and scientific institutions (e.g., the Writers’ Union of the LSSR and schools of higher education) and brought young writers together. The dissertation concentrates on the young writers’ sections that harboured the majority of writers (as well as critics and translators) who later established themselves both in literary history (or were excluded from it) and in literary circles that operated at higher education institutions, primarily that at Vilnius University, due to its being the most significant and best representation of such gatherings. Even though such institutional structures are generally viewed quite sceptically and with doubts as to their significance in the history of Lithuanian literature (whereas romanticising bohemia and informal groups now comes more naturally), this dissertation has served to show that these structures were indeed significant during the processes of writers’ initiation and entry into the literary field. What is more, apart from playing a role in writers’ advancing through the literary hierarchy or legitimising the status of a given writer, these structures assisted writers in developing creative as well as critical skills, cultivating relationships, and creating smaller circles of friends and like-minded persons. For newcomers, the practices established in the institutional structures helped in developing a feel for the game and in understanding the rules dominant in the field – the nomos – while likewise affecting the illusio (inspiring or terminating it).