Dinosaur
| Subclass of | Franz Peter, Reptile |
|---|---|
| Taxon name | Dinosauria |
| Taxon rank | superorder |
| Parent taxon | Dracohors |
| Taxon common name | ਡਾਇਨਾਸੌਰ, ڈائناسور, ڈائناسر, ڈائنوسار |
| Temporal range end | no value |
| Temporal range start | Carnian, Triassic |
| This taxon is source of | dinosaur footprint, dinosaur fossil |
| Start time | 233230000 years BCE |
| Significant event | |
| Studied by | dinosaur paleontology |
| Hashtag | dinosaurs, dinosaur |
| Has characteristic | vertebral column, bipedalism, Perforated acetabulum |
| Practiced by | paleontology, Zoology |
| Homonymous taxon | Dinosauria |
| Mode of reproduction | oviparity |
| WordLift URL | http://data.thenextweb.com/tnw/entity/dinosaur |
| Unicode character | 🦕 |
| Has list | list of dinosaurs |
Dinosaurs də sandima karapka dabbawa bu kawudo'a [notə 1] suro clade Dinosauria yen. Sandidə zaman Mesozoicbe ngəwuson mbeji, buro salakkin badiyaram zaman Triassicben fəlangada. Sandidə dabba shila ngawobe cidibe duno'aro walgada ngawo Triassic-Jurassicbe baro waltənzəyen saa 201.3 mya lan kuru dunonzadə zaman Jurassic-a Cretaceous-a sammason gozaa kowada. Fossilye fəlezəna ngudowadə dinosaur feffe'a, sandidə theropods kureyedən fəlangzana loktu zaman Jurassicben, kuru sandima kaduwu dinosaurbe doni Cretaceous-Paleogenelan baro walzanadən kənəngatənadə alamanna 66 mya yeyi. Dinosaurs də raktə yaktin dinosaurs ngudowa-ngudowa-a kuru dinosaurs ngudowa gənyima, sandi samma dinosaurs ngudowa gənyi.
Dinosaursdǝ nasha taxonomybe-a, futu kǝndaramnzabe-a kuru kǝndaramnzabe-a lan gadezana. Ngudowa, jili nza 11,000 samin, sandima karapka dabba shila ngawoye zauro nguwuwo. Shada donyi fossilbe lan faidata, paleontologiya du, alauwa gade gade 900 samin asuzana, kuru jili dinosaurs donyi ngudo gǝnyi ma, 1,000 samin. Dinosaurs də sha continent woson awo jili tilo'a (ngudowa) kuru awoa gafsəna'a indiso wakilzayin. Kambo karnu kən 20th ye lan, kawu ngudo so dəga dinosaurs ro asutinro, ilmuwu kimiyaye nguwuso dinosaurs so dəga suro bunza amusuye ro kasatsana. Kulashi nguwu do saa 1970s lan tǝdǝna dǝ, sonyayi, dinosaurs dǝ dabba donyi metabolism nza nguwuwa kuru kǝndaram nza nguwuwa. Shaidaye fəlezəna dinosaurs sammaso shinza ngudowa-a dabbawa mammals kada-a samun, shi shinza tarrata tetrapods bu amusuyedəa gade. Laadə kajim kəmbu, laaye da kəmbu. Shaidaye fəlezəna dinosaurs sammaso ngəwul fəlezayin, kuru barta gartədə hal dinosaurs kadaye, ngudowa-a ngudowa gənyi-a indiso.
Dinosaurs sodə kaduwunza bipedal, karapkawa baro walzanadə jili quadrupedalbe mbeji, kuru laadə raksa kate awoa anyiben faltain. Gar donyi bayantǝye ngǝlama alaman kangadi aubiya crests so dǝ dinosaur samma son nowata, kuru karapka laa donyi baro walzana dǝye shilanza faltana alaman bony armor a spines a. Sandi dinosaurs' zaman kərmabedə ngudowa (ngudowa) ngəwunzaso gana dalil fartəben, dinosaurs ngudowa gənyi ngəwuso tiyinza kura-sauropod dinosaurs kuradə somtəna nəmkuruwunza mita 39.7 (130 feet) kuru nəmkuruwunza 18ft of 500. dabbawa loktu sammabe.
Fossil dinosaurbe buro salakbedə badiyaram karnu kən 19thben asutəna, su "dinosaur" (ma'ananzə "gorjama tajirwa") shiga Sir Richard Owen suro saa 1842ben sətandəna "gorjama kura" anyiro. Tun loktudən, shila dinosaurbedə awoa ngəwu fatowa kareya adabe gənatəyen dunya sammason matcin, kuru dinosaurdə nasha adabe nowatayero walzəna. Nəm kura dinosaurs laayedə, kuru alamaramnza zauro ajabba'a, adəye səkə kitawuwa-a fimma-a zauro saladinlan fəlezayin, misallo Jurassic Park franchise yeyi. Amsoye dabbawa dəro zauro hangalnza gənatəgədəye səkə kungəna ngəwu kimiya dinosaurbero cedo, kuru awowa bəlin sowondənadə sambisoro fatowa hawarbeye fəlezayin.
Bayen Cidiya su donyi phylogeneticbe lan, dinosaurs so dǝ sandima karapka donyi kakanza karǝngǝye (MRCA) Triceratops a ngudowa zamanbe (Neornithes) a, kuru kusunyinza samma so.[1] Kuru shawari tina kəla Dinosauria də MRCA Megalosaurus-a Iguanodon-a lan bayantəna, dalildə sandima indi suro genera yakkə do Richard Owen ye gulzənadən sa Dinosauria asuzənadən.[2] Ma'ana indiso jili fal nowata: Dinosauria = Ornithischia + Saurischia. Suronzan kufuwa kura-kura alama ankylosaurians-a (dabbawa kajim kǝmbuma shi diyau-a), stegosaurians-a (dabbawa kajim kǝmbuma shi diyau-a), ceratopsians-a (dabbawa kajim kǝmbuma shi diyau-a), pachycephalosaurians-a (dabba kajim kǝmbuma shila diyau-a), ornithovopods-a. "duck-bills"), theropods (nguwuso dabbawa ngudowa shilan faidatayinma), kuru sauropodomorphs (nguwusoro dabbawa shinza diyau kuru dawu kuruwu-a kuru nguwuwa-a).[3]
Ngudowadə sandima dinosaurs tilonza kənəngatəmawo. Taxonomy ada be lan, ngudo so dǝ aji gade donyi dinosaurs lan tuwandin ma. Son yaye, malǝmma paleontologibe zamanbedǝye tartip adabedǝa kasatsanyi, phylogenetic taxonomydǝa kasatsana kǝla kaduwunzaben, shidonyi kufuwoso shima kusunyi genusbewo.[4] Ngudo so dǝ sandima dinosaur ye dǝro kara, sandima coelurosaurs wo, sandima theropods wo, sandima saurischians wo.[11]
Kulashi donyi Matthew G. Baron, David B. Norman, a Paul M. Barrett suro sa’a 2017 ye lan sadǝna dǝ, kulashi kǝlâ dabba dinosaurian ye dǝ walta kalakta sawariya sadǝna. Kulashi donyi kǝskaye Baron et al ye sadǝna dǝ. Ornithischia dǝ Theropoda dǝa karǝngǝzǝna, Sauropodomorpha dǝa kozǝnaro, shi donyi
Lamintǝ
[yasa | usullu yasa]- ↑ https://en.wikipedia.org/wiki/Dinosaur#cite_note-MJB04dino-8
- ↑ https://en.wikipedia.org/wiki/Dinosaur#cite_note-olshevsky2000-9
- ↑ https://en.wikipedia.org/wiki/Dinosaur#cite_note-Letal05-10
- ↑ https://en.wikipedia.org/wiki/Dinosaur#cite_note-11