Papers by Aurelija Malinauskaitė
Versmė eBooks, 2009
1944 m. liepos mënesá á Lietuvà ásiverþë sovietø armija. Rugpjûèio pabaigoje fronto linija ðiauri... more 1944 m. liepos mënesá á Lietuvà ásiverþë sovietø armija. Rugpjûèio pabaigoje fronto linija ðiaurinëje Lietuvoje nusistovëjo ÞagårësKurð¸nø ruoþe, palei Ventos upae. Taigi didesnioji Ðiauliø apskrities dalis, taip pat ir Gruzdþiÿ valsèius buvo sovietø okupuoti. Uþimtame kraðte sovietø represiniai valdþios organai prieð gyventojus griebësi prievartos ir teroro. Aktyvioji ir pilietinë Lietuvos visuomenës dalis, tikëjusi tarptautine teise, auklëta tautiðkumo ir patriotizmo dvasia, buvo pasiruoðusi prieðintis. Naciø valdymo metais kraðte veikusios slaptos politinës ir karinës organizacijos (Lietuvos laisvës armija (LLA) ir kt.) antrosios sovietø okupacijos sàlygomis ëmësi konkreèiø veiksmø. Daug kaimo vyrijos, ypaè jaunimas, ëmësi laikytis arèiau miðkø, juose kurtis ir ginkluotis. Ðis procesas neaplenkë në vieno Lietuvos valsèiaus. Apie ginkluotà pasiprieinimà Ðiauliø apskrities Gruzdþiø kraðte jau buvo ðiek tiek raðyta. Simonas Norbutas paraðë Kunigaikðèio Þvelgaièio rinktinës (jai priklausë ir Gruzdþiø valsèius) Partizano Tautvydo tëvûnijos istorijà. Tyrinëtojas pateikë kai kuriuos partizaninio karo ávykius Gruzdþiø valsèiuje, paminëjo ið jo kilusius ir þuvusius partizanus. Vëliau ðá darbà papildë dokumentø publikacijomis, rinktinës partizanø (tarp jø ir gruzdieèiø) sàraais ir ileido monografijà 1. Virginija Rudienë, irgi tyrinëjusi Kunigaikðèio Þvelgaièio rinktinës istorijà, plaèiau apþvelgë organizacinius pokyèius. Ji aprëpë kitø S. Norbuto netyrinëtø tëvûnijø Juozapavièiaus ir Simono Daukanto, kurioms priklausë Gruzdþiø kraðtas, istorijà. Iðsamiai apraðë paskutiniuosius Juozapavièiaus tëvûnijos partizanø veiksmus ir likimus 2. Faktø apie Gruzdþiø partizanus rasime ðio straipsnio autorës paruoðtose Juozapavièiaus tëvûnijos spaudos publikacijose 3 , knygoje Gruzdþiai paskelbtas autorës straipsnis apie partizanø kovas ðiose apylinkëse, kuriame apsiribota tik Kovo rajono Audros bûrio istorija. Sudarytojai knygoje net nepateikë iliustracijø 4. Minëtas spragas pabandysime uþpildyti iuo straipsniu. Informacijos apie Gruzdþiø partizanus galime rasti ir kitø istorikø darbuose, ðio kraðto ávykiai apraðomi Lietuvos partizaninio judëjimo kontekste 5. Pasiprieinimo pradþia 1944 m. liepos mën. LLA, savo gretose turëjusi apie 10 tûkst. nariø, perëjo prie aktyvios veiklos. Liepos pabaigojerugpjûèio mën. LLA Ðiauliø apygarda, kuriai priklausë Maþe¤kiø, Ðiau-1 N o r b u t a s S. Partizano Tautvydo tëvûnija, Darbai (Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinys),
Versmė, 2009
1944 m. liepos mënesá á Lietuvà ásiverþë sovietø armija. Rugpjûèio pabaigoje fronto linija ðiauri... more 1944 m. liepos mënesá á Lietuvà ásiverþë sovietø armija. Rugpjûèio pabaigoje fronto linija ðiaurinëje Lietuvoje nusistovëjo ÞagårësKurð¸nø ruoþe, palei Ventos upae. Taigi didesnioji Ðiauliø apskrities dalis, taip pat ir Gruzdþiÿ valsèius buvo sovietø okupuoti. Uþimtame kraðte sovietø represiniai valdþios organai prieð gyventojus griebësi prievartos ir teroro. Aktyvioji ir pilietinë Lietuvos visuomenës dalis, tikëjusi tarptautine teise, auklëta tautiðkumo ir patriotizmo dvasia, buvo pasiruoðusi prieðintis. Naciø valdymo metais kraðte veikusios slaptos politinës ir karinës organizacijos (Lietuvos laisvës armija (LLA) ir kt.) antrosios sovietø okupacijos sàlygomis ëmësi konkreèiø veiksmø. Daug kaimo vyrijos, ypaè jaunimas, ëmësi laikytis arèiau miðkø, juose kurtis ir ginkluotis. Ðis procesas neaplenkë në vieno Lietuvos valsèiaus. Apie ginkluotà pasiprieinimà Ðiauliø apskrities Gruzdþiø kraðte jau buvo ðiek tiek raðyta. Simonas Norbutas paraðë Kunigaikðèio Þvelgaièio rinktinës (jai priklausë ir Gruzdþiø valsèius) Partizano Tautvydo tëvûnijos istorijà. Tyrinëtojas pateikë kai kuriuos partizaninio karo ávykius Gruzdþiø valsèiuje, paminëjo ið jo kilusius ir þuvusius partizanus. Vëliau ðá darbà papildë dokumentø publikacijomis, rinktinës partizanø (tarp jø ir gruzdieèiø) sàraais ir ileido monografijà 1. Virginija Rudienë, irgi tyrinëjusi Kunigaikðèio Þvelgaièio rinktinës istorijà, plaèiau apþvelgë organizacinius pokyèius. Ji aprëpë kitø S. Norbuto netyrinëtø tëvûnijø Juozapavièiaus ir Simono Daukanto, kurioms priklausë Gruzdþiø kraðtas, istorijà. Iðsamiai apraðë paskutiniuosius Juozapavièiaus tëvûnijos partizanø veiksmus ir likimus 2. Faktø apie Gruzdþiø partizanus rasime ðio straipsnio autorës paruoðtose Juozapavièiaus tëvûnijos spaudos publikacijose 3 , knygoje Gruzdþiai paskelbtas autorës straipsnis apie partizanø kovas ðiose apylinkëse, kuriame apsiribota tik Kovo rajono Audros bûrio istorija. Sudarytojai knygoje net nepateikë iliustracijø 4. Minëtas spragas pabandysime uþpildyti iuo straipsniu. Informacijos apie Gruzdþiø partizanus galime rasti ir kitø istorikø darbuose, ðio kraðto ávykiai apraðomi Lietuvos partizaninio judëjimo kontekste 5. Pasiprieinimo pradþia 1944 m. liepos mën. LLA, savo gretose turëjusi apie 10 tûkst. nariø, perëjo prie aktyvios veiklos. Liepos pabaigojerugpjûèio mën. LLA Ðiauliø apygarda, kuriai priklausë Maþe¤kiø, Ðiau-1 N o r b u t a s S. Partizano Tautvydo tëvûnija, Darbai (Lietuvos gyventojø genocido ir rezistencijos tyrimo centro leidinys),
Uploads
Papers by Aurelija Malinauskaitė