Papers by Andrius Vaišnys
Baltijos kopija eBooks, 2007
Istorija
Kai kurie informacinės politikos bruožai 1990-1992 m. periodinės žiniasklaidos aspektu Anotacija.... more Kai kurie informacinės politikos bruožai 1990-1992 m. periodinės žiniasklaidos aspektu Anotacija. Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai 1990 m. paskelbus atkuriant nepriklausomą valstybę, jau metų pradžioje veikė priimtas Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymas, kurį lėmė visuomenės judėjimo-Sąjūdžio spaudimas komunistinei valdžiai atsisakyti cenzūros. Žiniasklaidos sistemos transformacija nuo m. vyko kintant komunistiniam modeliui ir medijoms tampant labiau nepriklausomoms nuo valdžių. Ji aprėpė metų pradžioje Lietuvoje legaliai leidžiamą kelių rūšių žiniasklaidą, skirstytiną pagal savininkystępriklausančią Komunistų partijai ir komunistinei vyriausybei (kaip antai Lietuvos radijo ir televizijos komitetas, laikraščiai); Komunistų partijai ir skirtingo lygmens administracinėms struktūroms (kaip antai Aukščiausiajai Tarybai, Ministrų Tarybai, rajonų "liaudies deputatų" taryboms) priklausančius dienraščius ir vietinę regionų periodiką (kuri priklausė valstybinei įmonei-laikraščių ir žurnalų susivienijimui "Periodika"); nuo Lietuvos komunistų partijos (LKP) ir Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos (LLKJS) pavaldumo atleistą arba / ir jų lėšomis įsteigtą žiniasklaidą; Sąjūdžio regioninėmis iniciatyvomis įsteigtą žiniasklaidą arba / ir nuo Sąjūdžio organizacijos pavaldumo atleistą žiniasklaidą ir naujai besikuriančią spaudą bei radijo stotis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos vadovybė ir naujoji vyriausybė ėmėsi formuoti informacinę politiką (inicijuodama atitinkamus teisės aktus) bei skirstyti lėšas, kad galėtų steigti medijas arba / ir keisti jų statusą, daryti įtaką medijų turiniui ir apskritai žiniasklaidos sistemai.
The report based on the present text was made at a scientific ference (2003) commemorating the 18... more The report based on the present text was made at a scientific ference (2003) commemorating the 180th anniversary of the source of Lithuanian periodicals. It addresses historical features of the mass media and their social factors which determined the maturity of the Lithi public opinion. The analysis of the tendencies (from the 19th to 20th c.) and traditions of the Lithuanian mass media is focused on a historical legal, economic, ethic and academic aspect. All historical leaders of Lithuanian society are closely connected with publishing, publicistic and editting work in newspapers. In the between the 19th and the early 20th century politicians felt the bitterness and price of bans, they possibly even formed their "taste". Despite the fact that in 1904 the right to the Lithuanian press was obtained from the Emperor with the proof in the courts of law of the absurdity and legal irrationality of the bans and of Russian law as contradictory and the Lithuanian publicistic wri...
“Moving” of a diary into virtual network at the end of the 20th century has opened up an opportun... more “Moving” of a diary into virtual network at the end of the 20th century has opened up an opportunity to circulate knowledge according to interests, yet it actually does not change the role of journalism as a social institution. Currently, a blog is not only a genre of journalism, but also a mode of professional expression. In this respect, a journalist blog (according to the journalistic professionalism criteria) should be distinguished from the blogs of persons of other professions. The author of the article concludes that a blog has been establishing as a source of social expression, a publication and a genre of journalism; journalist expression of the genre of blog differs from other expressions of this genre when it formally meets the criteria of a journalistic piece of work: selection of social information according to relevance, closeness, recency and reality of facts, reference to sources, truth investigation; a blogger in Lithuania may be and is treated as a journalist, since he is an author of publicised information (it is particularly important in relation to the Parliament, because formally every elector has the right and possibility to observe sittings); a blog as a publication is more than a piece of creation – it reveals cultural identity of the author(s), it helps perceive the psychological portrait and behaviour of a person (or an organisation); therefore, it should be analysed in different social aspects on the web. The analysis of a blog as a source of data is an object worth the attention of journalists; the legislator of the Republic of Lithuania could supplement the definitions of the Law on the Provision of Information to the Public with the concept of a “blog”, yet defining it as a means of information only (next to a newspaper or a journal), since, being a publication, it surpasses the notion of a genre (just like in the case of an interview – as a working method discussed in the article)
Žurnalistikos Tyrimai, 2008
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas 2008-08-05 atkreipė visuomenės dėmesį į Seimo valdybos s... more Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas 2008-08-05 atkreipė visuomenės dėmesį į Seimo valdybos sudarytos darbo grupės pasiūlymą, kurio esmė – apriboti nuomonės reiškimą pataisant Visuomenės informavimo įstatymą.
Parlamento studijos, 2004
Parlamento studijos, Jun 1, 2006
Abstract. While sitting at a place designated for guests in a representative hall of the Lithuani... more Abstract. While sitting at a place designated for guests in a representative hall of the Lithuanian parliament, the Italian President was smiling at the Speaker of Seimas who was sitting right in front of him and quietly waited until the three minutes dedicated to photojournalists and television cameramen under the protocol were over. When the journalists left, his wide smile vanished, and the President confided to the Speaker of the Seimas that he ‘also ’ did not like and even hated journalists but had no other choice than get used to them and be nice because they also ‘were an authority’. He agreed for his words to be translated into Lithuanian and pointed out: “A very powerful authority, unfortunately”. This situation from the end of the 20th century is in no way an exception in terms of the relationship between the media and government even if used in this article as a case example, because the author will present some more of such examples illustrating the issues of public rela...
Žurnalistikos Tyrimai, 2009
The reform of higher education and science in Lithuania has brought new challenges: study program... more The reform of higher education and science in Lithuania has brought new challenges: study programmes will have to be restructured according to new laws and it will be necessary to improve what has already been created. Therefore, the prospects for the discipline of journalism studies should be explored in the context of higher education and science reforms in Lithuania, withthe main focus on the following aspects:1) How to understand the aims and tasks of university schools of journalism in our modern networking society (original participation in the network of schools);2) How to achieve quality in university schools and their studies (how and what research programmes should be supported and implemented);3) What is the future of university studies, considering university or universities traditions, resources, and the needs of both graduates and the market. Keywords: history and changes in journalism studies, higher education and science reform, media research, university studies, cr...
Žurnalistikos Tyrimai, 2008
Minėdami 180-ąją lietuviškos periodikos ištakų2 sukaktį, galime ja pasinaudoti kaip pretekstu ir ... more Minėdami 180-ąją lietuviškos periodikos ištakų2 sukaktį, galime ja pasinaudoti kaip pretekstu ir išryškinti tuos žiniasklaidos bruožus ir socialinius veiksnius, kurie nulėmė lietuvių viešosios minties brandą. Versdami mūsų periodikos istorinės raidos puslapius, galime pastebėti, kaip spauda lietuvių visuomenėje tapo pastoviu savigynos ginklu siekiant saviraiškos teisės ir nuolatine priemone, užtikrinančia ryšį su lotyniškąja Europos kultūra.O kuo iš tikrųjų mes esame savo patyrimu originalūs Europoje, jei tik norime pabrėžti ne banalią „istorinių pokyčių“ reikšmę, bet išskirtinį spaudos tradicijų vaidmenį per palyginti trumpą nacionalinės periodikos sistemos susiformavimo laikotarpį?Didysis mūsų periodinės žiniasklaidos nuotykis prasideda Mažojoje Lietuvoje. Didysis dėl to, jog ten intelektualai rado prieglobstį idėjai realizuoti3, jog ten subrandino viešosios nuomonės raiškos būdus ir atviros, kritiškos, objektyvios publicistikos principus. Tai, kas tarptautinėje literatūroje įvard...
Žurnalistikos Tyrimai, 2015
While sitting at a place designated for guests in a representative hall of the Lithuanian parliam... more While sitting at a place designated for guests in a representative hall of the Lithuanian parliament, the Italian President was smiling at the Speaker of Seimas who was sitting right in front of him and quietly waited until the three minutes dedicated to photojournalists and television cameramen under the protocol were over. When the journalists left, his wide smile vanished, and the President confided to the Speaker of the Seimas that he ‘also’ did not like and even hated journalists but had no other choice than get used to them and be nice because they also ‘were an authority’. He agreed for his words to be translated into Lithuanian and pointed out: “A very powerful authority, unfortunately”. This situation from the end of the 20th century is in no way an exception in terms of the relationship between the media and government even if used in this article as a case example, because the author will present some more of such examples illustrating the issues of public relations (PR) ...
Knygotyra, 2015
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paš... more Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjama Vinco Kudirkos įvardyta ir vis dar aktuali jo publicistikos problema, kurią pats autorius apibūdino kaip „casus belli“ – pretekstą „karui sukelti“, apkaltinant puolimu prieš tam tikrą socialinį sluoksnį. Remiantis publikuotais šaltiniais („Tėvynės varpais“ ir jau aprašiusiais V. Kudirkos pažiūras autorių darbais), naujai nagrinėjamos visuomenės atgarsį sukėlusios ir tebekeliančios jautriausios temos, atsižvelgiant ir į jų publikavimo imtį. Šio straipsnio tikslai: pirma, aptarti šaltinius, kuriais autorius naudojosi kaip pamatu polemikai plėtoti – juos atsirinko, tyrinėjo (skaitė), vertino, kaupė socialinei kritikai pateikti; antra, įrodyti, kad jie padėjo V. Kudirkai atskleisti socialinių konfliktų priežastis ir nuosekliai juos vertinti XIX amžiaus socialinės raidos kontekste.
Knygotyra, 2015
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paš... more Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: [email protected] nagrinėjama Vinco Kudirkos įvardyta ir vis dar aktuali jo publicistikos problema, kurią pats autorius apibūdino kaip „casus belli“ – pretekstą „karui sukelti“, apkaltinant puolimu prieš tam tikrą socialinį sluoksnį. Remiantis publikuotais šaltiniais („Tėvynės varpais“ ir jau aprašiusiais V. Kudirkos pažiūras autorių darbais), naujai nagrinėjamos visuomenės atgarsį sukėlusios ir tebekeliančios jautriausios temos, atsižvelgiant ir į jų publikavimo imtį. Šio straipsnio tikslai: pirma, aptarti šaltinius, kuriais autorius naudojosi kaip pamatu polemikai plėtoti – juos atsirinko, tyrinėjo (skaitė), vertino, kaupė socialinei kritikai pateikti; antra, įrodyti, kad jie padėjo V. Kudirkai atskleisti socialinių konfliktų priežastis ir nuosekliai juos vertinti XIX amžiaus socialinės raidos kontekste.
Informacijos mokslai, 2017
Atvirų karinių ir demokratinių konfliktų kontekstuose, kai Rusija kariauja su Ukraina ir dėl Ukra... more Atvirų karinių ir demokratinių konfliktų kontekstuose, kai Rusija kariauja su Ukraina ir dėl Ukrainos, dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose bombarduoja Sirijos miestus, o Europos Sąjunga (ES) skyla po Britanijos referendumo, jau yra paprasta suvokti, kad informacinė politika yra vienas iš reikšmingiausių veiksnių. Konfliktai, kylantys iš politinių jėgų priešpriešos, yra interpretuojami, skatinami arba net... ignoruojami, kad užgestų, valstybėms naudojantis šališko informavimo būdais. Oficialioji Rusija per pastaruosius keliolika metų išsiskyrė tuo, jog valstybės lygiu visuomenės informavimą pavertė galingu puolamuoju ginklu. Jau galima tvirtai teigti, jog impulsą dabartinės Rusijos oficialiosios propagandos plėtrai suteikė 2000 m. priimta Rusijos Federacijos nacionalinio saugumo koncepcija 1. Joje nurodoma, kad nacionalinis saugumas taip pat aprėpia dvasinį ir moralinį paveldą, istorines tradicijas, moralės normas, draudimą transliuoti laidas, kuriose "propaguojama prievarta", "niekingos apraiškos", ir pasipriešinimą "neigiamai užsienio religinių organizacijų ir misionierių įtakai". Rusijos Federacijos prezidento pareigas ėjusio Vladimiro Putino įsaku patvirtintoje koncepcijoje teigiama, kad Rusijai esą kelia pavojų kitų šalių siekis "dominuoti pasaulio informacinėje erdvėje" ir išstumti ją "iš tarptautinės ir vidaus informacinės rinkos"; be to, esą kitos šalys rengia "informacinio karo koncepcijas, numatančias pavojingo poveikio priemones kitų pasaulio šalių informacijos sferoms". Šį dokumentą tenka apibūdinti kaip informaciniu klaidinimu pagrįstos Rusijos politikos pradžią. Jeigu jam įvertinti norėtume pritaikyti komunikacijos modelį, turėtume pasirinkti paprasčiausią-linijinį (siuntėjas-pranešimas-gavėjas), nes nėra duomenų, kad teksto turinį kas nors būtų interpretavęs kaip apverstos prasmės ženklų rinkinį ir numatęs, jog Rusija pati ims konstruoti informacinius karus propagandos politikai pagrįsti. Tačiau šis modelis tikrovėje yra daugiasluoksnis, nulemtas organizacinių valstybės informacinės politikos veiksmų. Anuo metu, V. Putinui perėmus prezidento galias iš Boriso Jelcino, Vakarų žiniasklaida apibūdino tai kaip "šokiruojantį" pokytį 2 , bet citavo V. Putino pažadą garantuoti piliečių teises 3. Paviršutinišku vertini
Žurnalistikos Tyrimai, 2010
Stebėdami žurnalistikos kaitą, kai miršta popierinis laikraštis sulig išeinančia karta, o žinios ... more Stebėdami žurnalistikos kaitą, kai miršta popierinis laikraštis sulig išeinančia karta, o žinios gali būti atnaujinamos kas akimirką elektroniniame leidinyje, ieškome atsakymo, kuo ji yra kitokia nei vakar. Juk žurnalistika turi būti ir toliau greitesnė, technologiškai spartesnė nei jos vartotojas – tai yra klasikinė naujienų pateikimo sąlyga. Ir naujienos reikšmė tebėra dvejopa: viena – tai žinia apie įvykį; kita – tai naujumas bet kurio žanro kūrinyje. Ir kai žinia pasiekiama ir pateikiama palyginti vis sparčiau, ar kiekvieno žanro žurnalistinis kūrinys gali būti lygiai taip pat sparčiai sukuriamas ir „patiekiamas“? Gali. Technologijos užtikrina spartumą. Būtent jos lemia įdomiausią kaitos ypatumą: išsiplečia žurnalistikos žanrų raiškos galimybės. Technologijos lėmė dienoraščio „atgimimą“: jis jau yra žurnalistikos žanrų sąraše, įgijo struktūrinių reikalavimų, būdingų informacijos kūriniui ir net tampa leidiniu. Straipsnyje, paaiškindami teismo bylą, susijusią su dienoraščio autor...
Žurnalistikos Tyrimai, 2010
Stebėdami žurnalistikos kaitą, kai miršta popierinis laikraštis sulig išeinančia karta, o žinios ... more Stebėdami žurnalistikos kaitą, kai miršta popierinis laikraštis sulig išeinančia karta, o žinios gali būti atnaujinamos kas akimirką elektroniniame leidinyje, ieškome atsakymo, kuo ji yra kitokia nei vakar. Juk žurnalistika turi būti ir toliau greitesnė, technologiškai spartesnė nei jos vartotojas – tai yra klasikinė naujienų pateikimo sąlyga. Ir naujienos reikšmė tebėra dvejopa: viena – tai žinia apie įvykį; kita – tai naujumas bet kurio žanro kūrinyje. Ir kai žinia pasiekiama ir pateikiama palyginti vis sparčiau, ar kiekvieno žanro žurnalistinis kūrinys gali būti lygiai taip pat sparčiai sukuriamas ir „patiekiamas“? Gali. Technologijos užtikrina spartumą. Būtent jos lemia įdomiausią kaitos ypatumą: išsiplečia žurnalistikos žanrų raiškos galimybės. Technologijos lėmė dienoraščio „atgimimą“: jis jau yra žurnalistikos žanrų sąraše, įgijo struktūrinių reikalavimų, būdingų informacijos kūriniui ir net tampa leidiniu. Straipsnyje, paaiškindami teismo bylą, susijusią su dienoraščio autor...
Parlamento studijos, Jun 1, 2011
Uploads
Papers by Andrius Vaišnys