0% encontró este documento útil (0 votos)
58 vistas8 páginas

Modulosss Examen

El documento es un material educativo que presenta diálogos y frases en aimara, enfocándose en situaciones cotidianas como presentaciones, preguntas sobre el trabajo y la vida diaria. Incluye vocabulario relacionado con la familia, el trabajo y la salud, así como ejemplos de interacciones sociales. Además, se abordan temas como la inscripción escolar y la compra de materiales, proporcionando un contexto cultural y lingüístico para los hablantes de aimara.

Cargado por

abfv893
Derechos de autor
© © All Rights Reserved
Nos tomamos en serio los derechos de los contenidos. Si sospechas que se trata de tu contenido, reclámalo aquí.
Formatos disponibles
Descarga como DOCX, PDF, TXT o lee en línea desde Scribd
0% encontró este documento útil (0 votos)
58 vistas8 páginas

Modulosss Examen

El documento es un material educativo que presenta diálogos y frases en aimara, enfocándose en situaciones cotidianas como presentaciones, preguntas sobre el trabajo y la vida diaria. Incluye vocabulario relacionado con la familia, el trabajo y la salud, así como ejemplos de interacciones sociales. Además, se abordan temas como la inscripción escolar y la compra de materiales, proporcionando un contexto cultural y lingüístico para los hablantes de aimara.

Cargado por

abfv893
Derechos de autor
© © All Rights Reserved
Nos tomamos en serio los derechos de los contenidos. Si sospechas que se trata de tu contenido, reclámalo aquí.
Formatos disponibles
Descarga como DOCX, PDF, TXT o lee en línea desde Scribd

MÓDULO 1 La Paz markana yurirïthwa O Nayaxa La Paz Nayaxa qaritathwa O Wali qaritathwa

markankirïthwa.
Aski urukipana O alwakipana - Yo estoy cansada
- He nacido en La Paz
YA (rsp) Kunata?
Kawkinsa jakasta?
(Mama, tata, masi, jilata, kullaka, yatichiri, phuchha, yoca, - ¿Por qué?
achachila, awicha, kumara) - ¿Dónde vives?
Walja irnaqawinithwa
- Buenos días Nayaxa Alto San Pedro ukana jakastha
- Tengo mucho trabajo
Aski jayp'ukipana - Yo vivo en Alto San Pedro
Nayaxa ukhamarakiwa
- Buenas tardes Kawkhansa irnaqta?
- Yo también
Aski arumakipana - ¿Dónde trabajas?
Kunatsa qhipt'ata purinta
- Buenas noches Ministerio de Trabajo ukana irnaqtha
- ¿Por qué has llegado tarde?
Kamisaki masi - Trabajo en el Ministerio de Trabajo
Jayata juttha
- Hola amiga Nayaxa mä institución pública ukana irnaqtha. Jumasti?
- Vengo de lejos
Waliki, wali qaritjamarakitasa… - Yo trabajo en una institución pública. ¿Y tú?
Ah. akhitaki
- Hola. Pareces muy cansada… Jikisiñkama
- Ah, aquí cerca
Kunasa sutimaxa? YA (RSP)
Jisa, akhitakiwa
- ¿Cuál es tu nombre?. - Hasta luego
- Sí, aquí cerca nomás es
Nayaxa Boris Fernandez satäthwa Aimarata parlasiña yattäti?
Jichhaxa irnaqañäni
JUMASTI? Y TU? - ¿Sabes hablar aimara?
- Ahora trabajemos
Kunjamasktasa O Kamisaki Jisa parlaña yatiqaskthwa. Jumasti?
Jisa, irnaqañäniya
- ¿Cómo estás? - Sí, estoy aprendiendo a hablar ¿Y tú sabes?
- Si, trabajemos
Walikiskthwa ¿Jumasti? UkhamarakiWA yatiqaskthwa
- Bien. ¿Y tú? - Yo también estoy aprendiendo MÓDULO 2

Nayaxa ukhamarakiwa Waliki. Yaqha ürkama Kunatsa wali qaritäta?

- Yo también estoy bien - Qué bien, hasta otro día - ¿Por qué estás muy cansada?

Kawkinkirïtasa? Yaqha ürkamaya Kuna urasarusa irnaqawimaruxa mantta?

- ¿De dónde eres? - Hasta otro día - ¿A qué hora entras a tu trabajo?
Kimsaqallqu alwa urasaruwa Kuna urasa? Yant'awa. Qharüru arumatixa ch'usawja utjani uka uñjaniwayä

- Entro a las ocho de la mañana - ¿Qué hora es? - Lo intentaré. Veré si hay espacio en vuelos mañana por
la noche
Jayp'unsti? Kimsaqallqu aruma urasawa
Ukhamaxa jurpüruwa uñjasiñäni
- ¿Y por la tarde? - Son las ocho de la noche
- Entonces nos vemos pasado mañana
Paya jayp'u urasaruwa Jayp'uwa, sarxañäni
Kawkirusa saraskta?
- A las dos de la tarde - Ya es tarde, vámonos
- ¿A dónde estás yendo?
Kuna urasarusa mistunta? Jisa, sarxañäniya
Ministerio tuqiru mä yatiyawi jaytiriwa sarasktha. Jumasti?
- ¿A qué hora sales? - Si, vámonos
- Estoy yendo a dejar una nota al Ministerio ¿tu?
Paqallqu aruma urasaruwa Qharüruxa kawkirusa saräta?
Nayaxa oficinajaruwa sarasktha
- A las siete de la noche - ¿A dónde irás mañana?
- Yo estoy yendo a mi oficina
Ukhamaxa junt'uma umasir sarañäni Cochabamba markaruwa sarä
Jichhaxa kawkhansa irnaqaskta?
- Vamos a tomar un café entonces - Viajaré a Cochabamba
- ¿Ahora dónde estás trabajando?
Jisa, sarañaniya Kunarusa saräta?
Kuna urakamasa irnaqta?
- Si, vamos - ¿A qué irás?
- ¿Hasta qué hora trabajas?
Waliki kullaka Delma, Masüruxa kawkirusa sarta? hor Taqpacha alcadenakana tantachawiru sarä
Paqallqu arumkama irnaqtha
- Bien hermana Delma. ¿A dónde fuiste ayer? - Iré a un encuentro nacional de alcaldes
- Trabajo hasta las siete de la noche
Mä tantachawiruwa sartha Kunarusa saräta?
Yaqhürunakaxa sinti jayp'ukama qhiparirïtati?
- Fui a una reunión - ¿En qué viajarás?
- ¿Algunos días te quedas hasta más tarde?
Khitimpiraki sartasti? Avionata sarawayä
Jisa, yaqhürunaka kimsaqallqu, tunka arumakiwa mistunta
- ¿Con quién fuiste? - Iré en avión
- Si, a veces salgo a las ocho o diez de la noche
Jilir irpirijampiwa sartha, jumasti kunsa lurta? Kunürusa kutt'anïta
Inasa qharüruxa alwata mistuta, jawsanitätawa
- Fui con mi jefe, ¿y tú que hiciste? - ¿Cuándo retornarás?
- Si mañana sales temprano me llamas
Alwaxa oficinana irnaqtha Jurpüruwa kutt'anï
Jisa jilata jawsämawa
- Por la mañana trabajé en la oficina - Retorno pasado mañana
- Está bien, te llamo
Mä radiona, televisionana aruskipiri sartha Janiti nayrpacha kutt'anisma?
6. QAWQHA MARANITASA?
- Fuimos a unas entrevistas de radio y televisión - ¿No puedes llegar antes?
- ¿QUÉ EDAD TIENES?
7. KIMSA TUNKA KIMSANI MARANITHWA - Si, está bien - Ah… Eso es bueno por las emergencias. Uno nunca
sabe lo que puede pasar
- TENGO 33 AÑOS Walikiwa, ukhamaxa suyt'ita. Jichhpachawa chimpuma
churawayxäma Kunampisa kullaka?

- Está bien. Espere un rato. Ahora mismo le entregaré su - ¿Necesita algo más hermana?
MÓDULO 3 carnet
Janiwa kunampisa. Qawqhasa aka pacha qillqa pankana
Ampi suma, yanapt'itaya Walikiwa kullaka chanipaxa?
- Un favor ayúdeme - Está bien hermana - Nada más. ¿Cuánto cuesta la agenda?
Iyawa kullaka, qunt'asimaya Akaxa, chimpumaxa Phisqha tunka phisqhani bolivianuwa
- Ya, tome asiento hermana - Aquí está su carnet - 55 bolivianos
Kunasa wakisi? Kunacha kullaka, kunasa wakisi? Sinti irxatätawa!
- ¿En qué le puedo ayudar? - Dígame hermana, ¿qué necesita? - ¡Tan caro es!
Chimpu apsusiriwa juttha Mä pacha qillqa panka alaña munta Janiwa, yäqha chiqananakanxa pachpa chaniniwa
- He venido a sacar mi carnet - Quiero comprar una agenda. - No. En otros lugares le van a cobrar lo mismo
Walikiwa. Certificado de nacimientompi, bolera de pagompi Jach'a jisk'acha munta? Uka jisk’a pacha qillqa pankaxa, qawqhasa?
apantati?
- ¿Quiere una grande o pequeña? - Y la otra agenda pequeña, ¿cuánto es?
- Está bien. ¿Ha traído su certificado de nacimiento,
boleta de pago de banco? Irnaqawi p'iqinchirijaxa, jach'a pacha qillqa pankawa askixa Akaxa kimsa tunka phisqani bolivianuwa janiwa puqhata pacha
situwa, kunti lurañajakixa uka qillqañataki uru jakhunakanikiti
Jisa, paypacha apantha. Akaxa
- Mi jefe me ha dicho que es mejor grande, para anotar lo - Esta cuesta Bs. 35 pero no tiene todas las horas del día
- Sí, he traído los dos, aquí esta que tengo que hacer
Ukaniñapa muntha qhawqa pachansa sapa tantachawixa
Walikiwa Aka pacha qillqa pankaxa walikiti? apasinixa, uka yatiyañataki muntha. Ukhamaxa phisqha tunka
- Está bien phisqhani uka apasï.
- ¿Qué le parece esta agenda?
Ukhamaxa aksaru uñtanima - Eso necesito saber cuánto tiempo va a durar cada
Walikiwa… Telefono jakhuwinaka qillañanitakiti? reunión. Me llevo la de 55Bs
- Entonces mire hacia este lado - Está bien… ¿Tiene para anotar teléfonos? Waliki, akaxa, pusi tunka phisqhani jilt’amampi
Iyawa kullaka Jisa, qhipana. Ukhamaraki aka nayraxana yanapt'a teléfono - Bueno, aquí tiene la agenda y su cambio 45 bs
- Ya hermana jakhuwinakaniwa, taqi phuqhatawa
Yuspajara, jikisiñkama
Akaxa. Sutinakama uñakipt'arapita, walikiskiti? - Si, en la parte de atrás. Además, aquí adelante tiene
teléfonos de urgencia, tiene todo completo - Gracias, hasta luego
- Aquí está. Revise sus datos personales ¿están
correctos? Ay… Ukaxa walikipuniwa. Janixaya kunasa wakisini uka Janiwa kunakisa, jikisiñkamaya
yatiskchitixa
Jisa, walikiskiwa - De nada, hasta luego
wawajaru qillqayäña muntha Waliki, ukhamaxa juparu uñjaskakiwa. Jichhaxa yuqamaru qillqä 12. JICHHPACHAWA CHIMPUMA CHURAWAYXäMA
chimpupana jamuqa waraqapa churita
- necesito inscribir a mi hijo - AHORA MISMO LE ENTREGARÉ SU CARNET
- Bueno, le voy a seguir viendo entonces. Ahora voy a
Aski urükipanaya, kuna yatintawirusa qillqayäña munta? inscribir a su hijo, deme la fotocopia de su carnet de 13. AKA PACHA QILLQA PANKAXA WALIKITI?

- ¿En qué cursos quiere inscribirlo? identidad -¿QUÉ LE PARECE ESTA AGENDA?

Ay, janiwa amtaskthti, quinto de secundaria kunjama sañasa? Janiwa jamuqa waraqanikthti chimpupa janirakiwa apankthti 14. PAYIRI URU ANATA PHAXSIKAMA APANISMAXA

- Ay, no me acuerdo, ¿cómo se dice quinto de - No tengo fotocopia y tampoco he traído el carnet - PUEDE TRAER HASTA EL 02 DE FEBRERO
secundaria? Payiri uru anata phaxsinakama apanismaxa ukata qillqayañaxa 15. CHIMPUPANA JAMUQA WARAQAPA CHURITA
Phisqhïri tukuyawi yatinta sañawa sayt’aypxäwa
- DEME LA FOTOCOPIA DE SU CARNET DE IDENTIDAD
- Quinto de secundaria - Puede traérmelo hasta el 2 de febrero, después ya
cerramos inscripciones MÓDULO 4
Yuspajara, walikipuni amuyistaxa. Yupajaxa q’axu waynaxiwa,
tunka suxtani maraniwa, phisqiri tukuyawi yatintankxïwa Janiwa, nayaxa qharürpacha apanxä janiwa qhipt’aña munkthti Ch’uxu usjamaki katuña munitu. P’iqiwa usutu. Chhujunithwa.
Wali jach’ujtha. Amparanakasa kayunakasa wali usutu
- Gracias, qué suerte que me ha entendido… Mi hijo ya es - No, mañana mismo se le traigo. No quiero atrasarme
grande, tiene 16 años ha pasado a quinto de secundaria - Creo que me estoy resfriando. Me duele la cabeza.
Walikiwa Tengo escalofríos. Estoy estornudando mucho. Me
Mä marampixa yatiqawi tukuyäniwa - Esta bien duelen los brazos y las piernas.
- Ya le falta poco para salir bachiller Yuspajara aymara aruta aruskipaskakiñaniwa. Mayanxa Qulliri uka sarañamawa
Jisa, phuchhajaxa aka yatiqaña utanaraki yatiqaski pusi castellano aruta aruskipañäni yatiqañajarakichijaya - Me parece que tienes que ir al doctor
marampiskaniwa - Gracias a usted y vamos a seguir practicando. La
Jisa, qharuruwa pacha apsu
- Si, pero a mi hija que también está estudiando en este próxima vez vamos a hablar en castellano para que yo
colegio le faltan cuatro años también aprenda más su idioma - Si, mañana voy a pedir hora

Janiwa uka amuyskmati, k’achataki parlita Walikispawa, qharürkama Irnaqawimanxa pacha churapxtamti?

- Uy… eso si que no le he entendido. Puede hablarme - Eso estaría bien, hasta mañana - ¿Te dan permiso en tu trabajo?
lento Qharürkamaya kullaka Certificado médico luqtaxa
Iyawa, phuchhajaxa pusi marampikiwa aka yatiqaña utanxäni - Hasta mañana señorita - Tengo que presentar el certificado médico
- Ya, a mi hija que estudia en este colegio le faltan cuatro [Link] SIMANAXA KUTT'ANIRISTI Aski walisa… k’umarachasxatawa
años
-¿PUEDO VOLVER A LA PRÓXIMA SEMANA? - Que suerte… Espero que estés mejor
Phuchhamaxa yäqha yatiña utana yatiqiti?
8. WALIKPUNI AMUYISTAXA Yuspajara masi, qhiphüruwa jawsanima
- ¿Su hija estudia en otro colegio?
- QUÉ SUERTE QUE ME HA ENTENDIDO - Gracias amiga, te llamo otro día
Janiwa, akana yatiqi
9. KACH'ATA ARUSKIPASAXA AMUYIRISMAWA Akan jaqi janchi sutinaka yatiqasipki sasaw phuchhaxa yatiyitu
- No, estudia aqui
- SI HABLA DESPACIO PUEDO ENTENDERLE
- Me dijo mi hija que están aprendiendo las partes del Janiwa, ukxa sapa kut anatirinakawa uchasipxi 7. ÑUÑU
cuerpo
- No… eso usan los futbolistas. Nosotras así nomas - SENO
Jisa, ukjamawa
Ay kumari, uk uchasiñamarakiwa 8. PURAKA
- Si, así es
- Ay comadre, igual se tiene que cuidar - ESTÓMAGO
Sapa jaqi janchinakati jamuqaña?
Jani llakisimti aka t’usunaka uñjamaya, wali ch’ullqhinakawa 9. JIKHANI
- ¿Tiene que dibujar cada parte del cuerpo?
- No se preocupe, miré estas pantorrillas están fuertes… -ESPALDA
Mä jaqpacha jamuqt’ata ukatxa thiyaparuwa sutinakapa qillqt’ata
Chiqasa, ukjamawa anatiriñaxa 10. CH'INA
- Puede dibujar una persona y anotar las partes al
- Cierto, así son cuando se hace deporte - TRASERO
costado
Walikiwa jank’achasikï 11. CHARA
Sañäni kawkhankisa p’iqi, kunka, puraka, lanqhu amparanaka
charanaka kayunaka - Bueno, me apurare - PIERNAS

- Por ejemplo dónde está la cabeza, el cuello, el Iyawa kumari. Qharüruwa qhathuna jikisiñäni 12. T´USU
estómago, los brazos, las piernas, los pies
- Ya comadre. Mañana nos vemos en el mercado - PANTORRILLA
Jisa, ukhamaraki ajan uñacht’ayañama nayra phichhu, nayra
chhipchhinku, nayra jinchu, nasa, laka, laka ch’akha Jisa kumari, qharürkama 13. KAYU

- Si, pero también en la cara tiene que mostrar las cejas, Ya comadre, hasta mañana - PIES
las pestañas, los ojos, los oídos, la nariz, la boca, los 14. KAYU PHUJU
1. P'IQI
dientes
- CABEZA - PLANTA DE LOS PIES
Kawksa wali laqapuni saraskta
2. LANKHU AMPARANAKA 15. NAYRA PHICHHU
- ¿Dónde está yendo tan apurada?
- BRAZOS - CEJAS
T’ixita anatiri
3. AMPARANAKA 16. NAYRA CHHIPCHHINKU
- A jugar futbol
- MANOS - PESTAÑAS
Uka sapatumpiti anatata?
4. LUK'ANANAKA 17. NAYRA 3
- ¿Vas a jugar con esos zapatos?
- DEDOS - OJOS
Janiwa, yaqha sapatu apasintha jan ukax kayu qhuthañawa
usutaspa 5. KUNKA 18. JINCHU

- No, tengo mis zapatillas, sino me va a doler las plantas - CUELLO - OÍDOS
de los pies 19. NASA
6. MUTU
Ukjamarakti qunquri jark’aqasta… Janicha? - NARIZ
- PECHO
- También se protege las rodillas ¿no?
MÓDULO 5 Arumi - La cocina es grande

Aka tiwanajawa - Naranja Chuwanaka

- Este es mi escritorio Wila - Tengo platos

Akaxa qunuñajawa - Rojo Jaruchinaka

- Esta es mi silla Kulli - Tazas

Akaxa atamirijawa - Lila Jisk’a wisllanaka

- Esta es mi computadora Larama - Cucharas

Larama tinta qillqaña - Azul Tinituranaka

- Tengo una puntabola azul Ch’uxña - Tenedores

Wila tinta qillqañampi - Verde Tuminaka

- Una puntabola roja Janq’u - Cuchillos

Ch’iyara lapisampinithwa - Blanco Wasunaka utjitu

- Y un lápiz negro Ikiñ utajanxa mä pat’at’i - Vasos

Akaxa qillqaña pankajawa - En mi dormitorio hay una cama Pä janq’u kurtinampi

- Este es mi cuaderno Mä jisk’a tiwanampi mä qunuñampiwa utji - Necesito comprar cortinas

Mä calendario munttha - Una mesa pequeña y una silla Pä sajuna kurtinampi alasiña muntha

- Necesito un calendario Ullañatakixa mä lámpara qhanayastha - Dos blancas y dos celestes

Pataka laphi munttha - Para leer utilizo una lámpara Mä phukhu alaña muntha

- Necesito 100 hojas Manq’aña utajaxa pusi qunuñaniwa - Necesito comprar una olla

Irnaqawa uta punkunxa mä wiphalawa utji - Mi comedor tiene 4 sillas Walja masitanakanithwa

- En la puerta de la oficina hay una whipala Jaqi qatuqaña utanxa - Tengo muchas macetas

Akanakawa Wiphalana saminakapaxa - En la sala hay tres sillones Panqaranaka munirithwa

- Estos son los colores de la whipala Mä jach’a qunuñampi pä jisk’a qunuñampiwa utji - Me gustan las flores

Q’illu - Uno largo y dos pequeños Nayaxä mä utana jakastha

- Amarillo Phayaña utaxa jach’awa - Yo vivo en una casa


Kullakajaxa mä jach’a edifisyuna jakasi - Plátanos Mä junt’u kaphiya umä

- Mi hermana vive en un edificio Larankhanaka - Voy a tomar un café


-
- Naranjas [Link]
Walja palasanakanitanwa
Mansananaka -LIBRO
- Tenemos varias plazas
- Manzanas [Link]
Aka palasaxa pusi thiyaniwa
Aychampi k’awnanakampi alañaxawa -HOJA
- Esta plaza es cuadrada
- Tengo que comprar carne y huevos CH'IYARA
Aka palasaxa muruq’uwa
Aka thakhinxa qhanachirinakawa wakisi -NEGRO
- Esta plaza es redonda
- Necesitamos más luz en esta calle [Link]
Taqiniwa quqanaka ayrunaka uñjapxañasa
Wali ch’amakhawa -CELESTE
- Todos tenemos que cuidar los árboles y las plantas
- Es muy oscuro [Link]
Qhathuxa jak’ankiwa
Yaqha thakhinakaxa suma qhanachiriniwa -ROSADO
- El mercado está cerca
- Otras calles están más iluminadas [Link]'IKHU
Ch’uxña achunaka alañaxawa
Walja k’añaskunakawa utji -GRIS
- Tengo que comprar verduras
- Hay mucho minibús [Link]'AT'I
Lichuwa
Nayax kayukiwa irnaqawa utaru sartha -CAMA
- Lechuga
- Yo voy a mi oficina a pie [Link]
Tumati
Walja manq’aña utanakawa utji -MESA
- Tomate
- Hay muchos lugares para comer [Link]
Sanawrya
Nayaxa utajata manq’a apasintha -LÁMPARA
- Zanahoria
- Yo traigo comida de mi casa [Link]
Asilja
Manq’axa wali sumawa -CUCHILLO
- Acelga
- La comida está muy rica [Link]
Muxsa achunaka alañaxawa
Kaltuxa thayataki wali askiwa -OLLA
- Tengo que comprar fruta
- Es buena la sopa para el frío [Link] THIYANI
Puqutanaka
-CUADRADO

[Link]'U

-REDONDO

[Link] THIYANI

-TRIÁNGULO

[Link]'A

-LARGO

También podría gustarte