CUADERNO DE
EJERCICIOS
IDIOMA AIMARA
NIVEL BÁSICO
º
BOLIVIA, 2025
1
ESCUELA DE GESTIÓN PÚBLICA PLURINACIONAL
Unidad de desarrollo del servidor público
PROGRAMA DE CAPACITACIÓN EN IDIOMAS
OFICIALES
EQUIPO TECNICO IDIOMA AIMARA
Aspi Aspi Marina Luisa
Gutierrez Colque Sonia
Mamani Yujra Sonia
Tapia Silva Juana
2
UNIDAD UNO
3
UÑT’ASIÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Traduce las siguientes palabras al aimara o castellano.
1. Masi………………………………………………
2. Tata………………………………………………
3. Ampsuma………………………………………
4. Alwa………………………………………………
5. Marka………………………………………….
6. Gracias…………………………………………
7. Vivir…………………………………………..…
8. Señora………………………………………….
EJERCICIO 2.
❖ Complete la siguiente conversación.
Aski ………………….…………..…….. jilata
Nayaxa ………………… ….………….……………… Aski ………………………………….… kullaka
……………………………………… markankirïthwa. …….………………………… …………………… satäthwa
Jilata jumasti ?. ….…………….……… ……….……………………………
…………………. ……..……… irnaqtha, jumasti? nayaxa ..…………….. ……………….. irnaqtha.
4
AYMARA MARKA
EJERCICIO 1.
❖ Con las siguientes palabras complete la traducción al aimara, según
corresponda.
Uraqi - Warmi- Qachu –Alaxa pacha– Urqu – Warawara- manqha pacha- Chacha.
1……………………………. Hembra 2……………………… Mundo de arriba
3…………………………… Hombre 4……………………… Mujer
5…………………………… Tierra 6……………………… Estrella
7……………………………. Macho 8……………………… Debajo de la tierra
EJERCICIO 2.
❖ Mencione los tres espacios geográficos según la cosmovisión andina.
1……………………………………………………………….…….
2………………………………………………………………………
3…………………………………………………………………………
5
AYMARA ARU
EJERCICIO 1.
❖ Escribe la traducción que corresponde.
1. Juma …………………………….
2. Jiwasa …………………………….
3. Naya …………………………….
4. Jupa …………………………….
5. Chililiri …………………………….
6. Awicha …………………………….
EJERCICIO 2.
❖ Observe los gráficos y escribe oraciones en singular y plural utilizando los
sufijos -sa, -pa, -ma, -ja (posesivos) + el sufijo –wa (verbo ser/estar).
Singular Plural
1. Jukumarijawa 1. Jukumarinakajawa
2. ………………………………….. 2. …………………………………..
3. ………………………………….. 3. …………………………………..
4. ………………………………….. 4. …………………………………..
6
AYMARA QILLQA
EJERCICIO 1.
❖ Observe los gráficos y escribe el vocabulario correspondiente.
Puquta - p´itaña - phisi – tiwana - thakhi - t´ant´a – chawlla – chhichhillankha
Ch´ijmaña – kusikusi – khuchhuña – k´usillu – quqa – qhiri – q´ipiña
…………………… ………..……… ………………… …………………… ……..……………
…………………..… ….……………..… …………..…… ……………………… ……………………..
……………..…… ………………… ………………. ………………… …………………………
EJERCICIO 2.
❖ Escribe el número en el significado correspondiente.
1. Chaka …………….. Pan
2. Ch’akha …………….. Grande
3. Thantha …………….. Puente
4. T’ant’a …………….. Viejo
5. Manqha …………….. Comida
6. Manq’a …………….. Hueso
7. Jach’a …………….. Adentro
8. Jacha …………….. Áspero
9. Kanka …………….. Asado
10. Khankha …………….. Lágrima
7
UNIDAD DOS
8
KULLAKANAKARU JILATANAKARU KATUQAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Traduce las siguientes palabras, frases y oraciones al idioma aimara.
1………………………………………………………. Por favor
2……………………………………………………… Señora
3…………………………………………………….. Buenas noches
4…………………………………………………… Hasta luego
5………………………………………………………. Buenos días
6……………………………………………………….. Señor
7………………………………………………………… Buenas tardes
8…………………………………………………………. Tome asiento
EJERCICIO 2.
❖ Complete el siguiente diálogo: “En la oficina por la tarde”.
ARUSKIPAWI
A: Aski ………………………………………… kullaka
B: …………………………. jilata, qunt’asimaya,
……….……………. …………………………… wakisi?
A: Pasaporte …………………………siriwa
………………………….……………….
B: Kunasa ………………………?
A: Gabriel Loza …………………………………….
B: Pasaportemaxa akaxa.
Jikisiñkama ………………………………
A: ………………………………..…… jilata.
9
YÄNAKA UÑT’AÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Del listado de palabras identifique los objetos y escribe los mismos.
Tata Jaylliña 1…………………………………………
Jupa Qillqaña, 2…………………………………………
Laphi Umaña 3…………………………………………
Kullaka Thuqhuña 4…………………………………………
Phiskhuña Yuqa 5…………………………………………
Khuchhuña Atamiri 6…………………………………………
Isi Siqichaña 7…………………………………………
Imilla Panka, 8. ………………………………………
Qunuña Qillqa Panka 9…………………………………………
10…………………………………………
EJERCICIO 2.
❖ Complete las siguientes preguntas con los objetos de los gráficos y responde
las mismas utilizando los pronombres personales indicados.
1. Aka ………………………………….xa khitinkisa?
………………………………………………………………………………………… (2da. Pers.)
2. Aka ………………………………xa khitinkisa?
………………………………………………………………………………………… (1ra. Pers.)
3. Uka ……………………………………xa khitinkisa?
…………………………………………………………………………………………. (3ra Pers.)
10
EJERCICIO 3.
❖ Responde las preguntas en forma negativa.
1.
2. Uka khuchhuñaxa nayankiti?
………….……………………………………………………………
3.
4. Uka aru pirwaxa jiwasankiti?
………….……………………………………………………………
5. Aka qillqañaxa Marionkiti?
6.
7. ………….……………………………………………………………
8. Aka qunuñaxa jumankiti?
9.
………….……………………………………………………………
Khä q’ipiñaxa jupankiti?
………….……………………………………………………………
11
JANCHI SUTINAKA UÑT’AÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Escribe en aimara los nombres de las partes del cuerpo.
……………………… ………………………. ………………………. …………………………. ….………………….
……………………….. ......................... ………………………. ….……………………. ………………………
EJERCICIO 2.
❖ Observe los gráficos y responde las siguientes preguntas.
1. Akaxa silluti?
……………………………………………………………………..
2. Akaxa nayrati?
……………………………………………………………………..
3. Akaxa mujlliti?
……………………………………………………………………..
4. Akaxa kunkati?
……………………………………………………………………..
5. Akaxa kunasa?
……………………………………………………………………..
12
UÑTASA ARUSKIPAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Observe los gráficos y encierre en un círculo la oración correcta.
1. Kullakajaxa manq’askiwa.
2. Kullakajaxa saminchaskiwa.
3. Kullakajaxa tuyuskiwa.
1. Jilatamaxa pitaskiwa.
2. Jilatamaxa ikiskiwa.
3. Jilatamaxa laruskiwa.
1. Jisk’a imillaxa ullaskiwa.
2. Jisk’a imillaxa umaskiwa.
3. Jisk’a imillaxa phayaskiwa.
4. axa tuyuskiwa.
1. Waynaxa manq’askiwa.
2. Waynaxa yapuchaskiwa.
3. Waynaxa t’ijuskiwa.
1. Tawaquxa jamuqaskiwa.
2. Tawaquxa anataskiwa.
3. Tawaquxa jaylliskiwa.
13
EJERCICIO 2.
❖ Del listado de palabras elije el complemento correcto y escríbelo.
T’inkhu Chayru Piquta Cochabamba markaru Isi
Nayaxa ……………………………………………………………….. t’axsusktha.
Nayaxa ……………………………………………………………….. phayasktha.
Jumaxa ……………………………………………………………….. thuqhuskta.
Wawajaxa …………………………………………………………. anataski.
Achachilajaxa …………………… …………………………….. saraski.
EJERCICIO 3.
❖ Escribe las traducciones de las siguientes oraciones
1. Yo estoy yendo a la feria. ……………………………………………………………………
2. Tú estás jugando ajedrez. ……………..……………………………………………………
3. Ella está nadando en el lago. ……………………………………………………………………
4. Nayaxa moseñada thuqhusktha. ……………………………………………………………………
5. Tatajaxa Coroico markaru saraski. .……………………………………………………………………
6. Awichajaxa chumpa p’itaski. ………………………………………………………………………
14
QHIPT’ATATA QHANANCHAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Traduce las siguientes oraciones.
1. Jayata juttha. …………………………………………………………….
2. Qulliriruwa sartha. ………………………………………………………………
3. Phunchhawiniyäthwa. ………………………………………………………………
4. Irnaqaskayäthwa. …………………………………………………..………….
5. Kayukiwa juttha. ……………………………………………………………….
6. Ullaskayäthwa. ………………………………………………………………
7. Awtuwa jani utjkänti. ………………………………………………………….……
8. Manq’askayäthwa. ……………………….……………………………………..
EJERCICIO 2.
❖ Complete el diálogo con las siguientes palabras del recuadro.
Qullayasiriwa sartha - qhipt’anta – kunatsa- wasüru- awtuwa jani utjkänti -irnaqaskayäthwa
1. Kamisaki jilata ,kunatsa ………………………….?
………………………. ……………… ……………………………
2. Kullaka ………………………….. qhipt’anta?
………………………………………………………………….
3. Jilata ,………………… kunatsa jani jutta?
tantachawiniyäthwa.
15
MANQ’AÑANAKA MALLT’AÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Encuentre los siguientes adjetivos del recuadro en la sopa de letras.
duro - salado – suave – desabrido – dulce – picante – agrio- rico
K H A P R M U X S A
R I K’ A L L K’ U R U
S T’ S U M A N A M L
R A K X Q I K’ I L A
J W H A P’ U P U Q H
CH’ A PH I Y M L K QH U
R A M A Y U W I P M
CH’ I J H QH J A X U H
EJERCICIO 2.
❖ Aumente un adjetivo de sabor en las siguientes oraciones y traduce los
mismos.
Mama, ……………… p’isqi waxt’äma.
………………………………………………………………………
Tata, …………… uma waxt’ita.
…………………………………………………………………….
Wawa, ……………. millk’i tika waxt’äma.
……………………………………………………………………
Phuchha, ……………………… wallpa aycha waxt’ita.
……………………………………………………………………………
Jilata, ………………………… chawlla thixi waxt’äma.
………………………………………………………………………………
16
APTHAPI WAKICHAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Escribe el nombre de los alimentos de acuerdo a los números.
1. ……………………………………
2. …………………………….………….
3. ……………………………………….
4. ………………………………………..
5. ………………………..…………….
6. ………………………..…………….
7. ………………………..…………….
8. ………………………….…………….
9. ……………………………….………
10. ……………………………..…………
11. ……………………..………………..
12. ………………………………………..
EJERCICIO 2.
❖ Responde la pregunta de acuerdo a los gráficos.
Jumaxa kunsa apanta?
Nayaxa …………………………………………………………………………………..
Nayaxa …………………………………………………………………………………..
Nayaxa …………………………………………………………………………………..
17
UNIDAD TRES
18
JAKHUNAKA
EJERCICIO 1
❖ Escribe la forma numeral de los siguientes números.
Paqallqu tunka ………70..…..…
Llatunka …..…………………..
Tunka kimsani …..…………………..
Kimsaqallqu tunka kimsani …..…………………..
Llatunka tunka phisqhani …..…………………..
Pataka tunka phisqhani …..…………………..
Tunka llatunkani …..…………………..
Kimsa pataka suxtani …..…………………..
Paqallqu tunka paqallquni …..…………………..
Pä waranqa pä tunka phisqhani …..…………………..
Llatunka pataka …..…………………..
EJERCICIO 2.
❖ Realice preguntas para las siguientes respuestas.
1.………………………………………………………………………….
Mamajaxa phisqha tunka kimsani maraniwa.
2…………………………………………………………………………
Janiwa awichanikthti.
3.…………………………………………………………………………..
Jupaxa tunka paqallquni maraniwa.
4.……………………………………………………………………………
Nayaxa mä phuchhanithwa.
19
EJERCICIO 3.
❖ Responde con oraciones completas las siguientes preguntas.
Jupaxa qawqha piqutanisa? …………………………….……………………………………
Jumaxa qawqha thayachanitasa? …………………………………………………………………
Jiwasaxa qawqha muxsa achunitansa? …………………………………………………….………
20
QULLQI MAYT’ASIÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Realice la suma total de los billetes y responde las siguientes preguntas.
1. Qawqhsa munta?
…………………………………………………………………………muntha.
2. Qawqhsa munta?
…………………………………………………………………………muntha.
3. .Qawqhsa munta?
…………………………………………………………………………muntha.
EJERCICIO 2.
❖ Traduce la siguiente conversación al idioma aimara.
1. Buenos días, hermana …………………………………………………………….…………
1. Buenos días, hermano. …………………………………………………………….…………
2. Un favor …………………………………………………………….…………
1. ¿Qué será? …………………………………………………………….…………
2. Préstame hojas, por favor. ………………………………………………………………………
3. ¿Ya, cuantos quieres? ………………………………………………………………….…
1. Quiero catorce hojas. ………………………………………………………………….…
2. Aquí tienes. ……………………………………………………………………..
1. Te lo devolveré pronto, hermana. ………………………………………………………………..
21
SAMINAKA
EJERCICIO 1.
❖ Escribe el color que corresponde a cada gráfico.
…………………………………… ………………………………………
…………………………………… ………………………………………
…………………………………… ………………………………………
…………………………………… ………………………………………
EJERCICIO 2.
❖ Describe el color de la vestimenta utilizando el verbo ser o estar (-wa)
con el posesivo de tercera persona (-pa).
TANKAPAXA UQIWA.
22
EJERCICIO 3.
❖ Escribe oraciones con los adjetivos de color utilizando el sufijo -NI en
primera, segunda, tercera y cuarta persona.
1. Jumaxa ……………………………… ………………………………nitawa.
2. Jupaxa ………………………………… ………………………………………….
3. Jiwasaxa ……………………………… ………………………………………….
4. Nayaxa ……………………………… ………………………………………….
5. Jumaxa ……………………………… ………………………………………….
23
YÄNAKAXA QAWQCH’ASA
EJERCICIO 1
❖ Describe las imágenes utilizando adjetivos de tamaño.
………………………………….. ……………..…………………………….
…………………………….……. ………..…………………………………
…………….…………………… ……….…………………….………….
EJERCICIO 2.
❖ Ordene de manera correcta las oraciones.
1. churita / atamiri / Aka / jach’a
…………………………………………………………………………
2. lirphu / jisk’a / khä/ mayt’ita / Tata,
…………………………………………………………………………
3. Aka / churxita / phukhu/ tantiyu.
………………………………………………………………………..
4. jisk’a/ muxsa t’ant’a / waxt’ita / Uka
………………………………………………………………………...
5. jach’a / chatu / aljita / Khä
………………………………………………………………….
24
YÄNAKANA UÑTAPA
EJERCICIO 1.
❖ Traduce las siguientes oraciones.
1. Aka punkuxa wist’uwa.
……………………………………………………
2. Uka p’allqaxa thuruwa.
…………………………………………………
3. Khä qullqixa muruq’uwa.
……………………………………………………
4. Tankapaxa juch’usawa.
………………………………………………………
5. Chililirijaxa t’alphawa.
………………………………………………………
EJERCICIO 2.
❖ De acuerdo al gráfico marque la respuesta correcta.
1. Wich’inkhapaxa chiqati?
1) Jisa, k’umuwa. 2) Janiwa chiqakiti. 3) Janiwa chiqa.
2. P’iqipaxa muruq’uti?
1) Janiwa muruq’ukiti. 2) Jisa, muruq’uwa. 3) Jisa, kumuwa.
3. Lakapaxa k’umuti?
1) jisa, k’umuwa. 2) Janiwa k’umukiti. 3) Jisa, chiqawa.
4. Purakapaxa wist’uti?
1) Jisa, t’alphawa. 2) Janiwa chiqawa. 3) Janiwa wist’ukiti.
25
MACHAQA, MIRQ’I, THANTHA YÄNAKA
EJERCICIO 1.
❖ Describe los siguientes gráficos con los adjetivos de estado.
………………………………………… ……………………………………… ……………………………………….
EJERCICIO 2.
❖ Responde las siguientes preguntas utilizando los adjetivos de estado y los
sufijos posesivos (-ja, -ma, -pa, -sa).
1. Uka thantha utaxa khitinkisa?
Aka thantha utaxa mamajankiwa.
2. Aka machaqa chililirixa khitinkisa?
…………………………………………………………….…….
3. Khä mirq’i ikiñaxa khitinkisa?
………………………..…………………………………………
4. Aka thantha tankaxa khitinkisa?
…………………………………………………………………..
5. Aka machaqa allmillaxa khitinkisa?
……………………………………………………………………
26
JATHI, PHISNA, WALJA, JUK’A YÄNAKA.
EJERCICIO 1.
❖ Asocie los adjetivos de peso y cantidad.
JATHI
PHISNA
WALJA
JUK’A
JATHI
PHISNA
WALJA
JUK’A
27
EJERCICIO 2.
❖ Ordene las siguientes oraciones interrogativas.
1. k’awna phuthixa / khitisa / uka / walja / apani?
………………………………………………………………………………………….
2. jathi / khititakisa / muxsa t’ant’axa / aka?
………………………………………………………………………………………….
3. jumatakiti / ch’uqixa / aka / juk’a?
………………………………………………………………………………………….
EJERCICIO 3.
❖ Escribe las preguntas de las siguientes respuestas.
1. …………………………………………………………………………………
Janiwa uka jathi tunquxa jiwasatakikiti.
2. …………………………………………………………………………………
Jisa, aka juk’a chawllaxa jumatakiwa.
3. ……………………………………………………..………………………….
Janiwa uka walja t’ant’axa nayatakikiti.
4. ……………………………………………………...………………………….
Jisa, aka phisna chalaxa Pedrotakiwa.
28
UNIDAD CUATRO
29
WILA MASISATA JISKHT’ASIÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Escribe los integrantes de la familia en los espacios vacíos.
1 4
2 3
6
7
8
1…………………………………………………………… 5…………………………………………………………..
2……………………………………………………………. 6……………………………………………………………
3……………………………………………………………. 7…………………………………………………………..
4……………………………………………………………. 8……………………………………………………………
EJERCICIO 2.
❖ De acuerdo a los gráficos escribe oraciones en tiempo presente.
Nayaxa ………………………..… Jumaxa ……………………..……………….
Jupaxa …………………………..……. Jiwasaxa ………………………….…………..
30
EJERCICIO 3.
❖ Complete el siguiente diálogo.
ARUSKIPAWI
Isabel: Kamisaki …………………. Carlos
Carlos: ………………………, …………………sti?
Isabel: Walikiraki, kullakamaxa kawkhansa jakasi?
Carlos: ……………………jaxa ………………………………..………………
Isabel: …………………….maxa kawkhansa alji?
Carlos: ……………………..jaxa …………………… ………………………………
Isabel: Tumpiriwa ……………… muntha.
Carlos: Tumpiri sarasmawa, kullaka
Isabel: ………………………
Carlos: Jikisiñkamaya, ……………………….
31
JISKHISA UÑT’AÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Seleccione dos gráficos y conjugue los mismos en tiempo pasado
testimonial.
LURAYIRI: ……………………………….………… LURAYIRI: ……………………………….…………
Nayaxa ……………….…………………………………..…. Nayaxa ………………..….……………………..…………….
Jumaxa …………..……...………………………….……… Jumaxa ………………..….……………………………………..
Jupaxa ……………………….……………………..………. Jupaxa …………………….……………………………………..
Jiwasaxa .……………….…………………………………… Jiwasaxa …………….……………………………..…………..
EJERCICIO 2.
❖ Del listado de palabras elije el complemento correcto y escríbelo.
t’ant’a Sorata markana Lingüística utanaka waka waka
Waynaxa…………………………………………………… manq’äna.
Nayaxa …………………………………………………….. jaqichasiyätha.
Jumaxa …………………………………………………….. yatiqayäta.
Tatajaxa …………………………………………………… utachäna.
Nayaxa …………………..……………………………….. thuqhuyätha.
32
EJERCICIO 3.
❖ Responda las siguientes preguntas.
1. Nayra maraxa jumaxa kawkinsa jakasiyäta?
…………………………………………………………………………….
2. Nayra maraxa jumaxa kawkinsa irnaqayäta?
…………………………………………………………………………….
3. Nayra maraxa jupaxa kawkinsa yatiqäna?
…………………………………………………………………………….
4. Nayra maraxa jupaxa kunsa yatiqäna?
…………………………………………………………………………….
5. Nayra maraxa jupaxa kunsa thuqhüna?
…………………………………………………………………………….
33
TANTACHASIÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Conjugue los siguientes verbos en tiempo futuro en las cuatro personas.
LURAYIRI: TUYUÑA LURAYIRI: ULLAÑA
1. Nayaxa ……………….………………………………. 1. Nayaxa ………………..….………………….
2. Jumaxa …………..……...………………………….. 2. Jumaxa ………………..….…………………..
3. Jupaxa ……………………….………………………… 3. Jupaxa …………………….…………………..
4. Jiwasaxa .……………….……………………………… 4. Jiwasaxa …………….………………………..
EJERCICIO 2.
❖ Observe los gráficos y seleccione seis acciones que realizará el niño y
escribe oraciones en tiempo futuro.
1. …………………………………………………………………………
2. ………………………………………………………………………..
3. …………………………………………………………………………
4. ………………………………………………………………………..
5. ………………………………………………………………………..
6. ……………………………………………………………………….
34
EJERCICIO 3.
❖ Marque la oración correcta.
- WILA K’AÑASKU ALÄ.
1) Compraré un auto rojo. 2) Compre un auto rojo. 3) Compró un auto rojo.
- NAYRAQATA QULLAÑA UTARU SARÄTA.
1) Primero irá al hospital. 2) Primero irás al hospital. 3) Primero irás al colegio.
- JUMAXA UKXARU JARISÏTA.
1) Tú te bañarás después. 2) Ella se bañará después. 3) Tú te bañas después
- JUPAXA UKATXA MANQ’ANI
1) Ella come después. 2) Ella comió después. 3) Ella comerá después.
- JIWASAXA QHIPATA Q’UMACHAÑÄNI.
1) Nosotros limpiaremos. 2) Nosotros limpiamos. 3) Nosotros limpiaremos al
final.
35
PACHA MAYJACHIRINAKA
EJERCICIOS 1.
❖ Traduce los adverbios de tiempo.
1. Mañana ………………………………………………….
2. Día ……………………………………………..…..
3. Ayer ………………………………………………….
4. Pasado mañana ………………………………………………...
5. Anteayer …………………………………………………..
6. Hoy …………………………………………….……
EJERCICIO 2.
❖ Responda las preguntas utilizando adverbios de tiempo:
jichhüru – qharüru – wasüru – jurpüru - walüru
1. Mamamaxa kuna urusa qhathuru sari?
…………………………………………………………………………………………………..
2. Yuqamaxa kuna urusa fútbol anatani?
……………………………………………………………………………………………………..
3. Jilamaxa kuna urusa uta ali?
………………………………………………………………………………………………………
4. Chachamaxa kuna urusa irnaqani?
……………………………………………………………………………………………………….
5. Phuchhamaxa kuna urusa t’imphu phayi?
…………………………………………………………………………………………………………
6. Sandra kullakaxa kuna urusa aymara yatiqani?
…………………………………………………………………………………………………………..
36
JAKAWISATA JISKT’ASIÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Realice conjugaciones con los tres tiempos.
PASADO TESTIMONIAL PRESENTE FUTURO
Lurayiri: PHAYAÑA Lurayiri: SAMINCHAÑA Lurayiri: P’ITAÑA
Nayaxa ………………..….…………… Nayaxa ………………..….……… Nayaxa ………………..…..………………
Jumaxa ………………..….…………… Jumaxa ………….……..….……… Jumaxa ……………..…..…………………
Jupaxa …………………….…………… Jupaxa …………………….………. Jupaxa …………………….……………
Jiwasaxa …………….……………….. Jiwasaxa ……..………….……… Jiwasaxa …………….……………………
EJERCICIO 2
❖ Lee las oraciones y complete con el adverbio que corresponde.
Maymaraxa… Jichhaxa… Maranxa…
1. ……………………………………….. nayaxa t’imphu phayayätha.
2. ……………………………………….. nayaxa kullakajampi anattha.
3. ……………………………………….. jupaxa Tarija markaru sarani.
4. ……………………………………….. jupaxa piquta anatani.
5. ……………………………………….. jiwasaxa Entel ukana irnaqayätana.
6. ………………………………………… jumaxa guarani aru yatiqta.
37
YÄNAKA APTHAPIÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Anote el número correspondiente a cada gráfico.
1. Aynacha
2. Qhipaxa
3. Ch’iqa
4. Manqha
5. Kupi
6. Taypi
7. Nayraxa
8. Patxa
EJERCICIO 2.
❖ Observe el gráfico y escribe oraciones con el verbo UCHAÑA en tiempo
futuro en tercera persona empleando adverbios de lugar.
1. Uka q’ipiña tiwana aynacharuwa uchani.
2. ……………………………………………………………………….
3. ……………………………………………………………………..
4. ……………………………………………………………………..
38
YAQHA MARKARU SARAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Traduce las siguientes frases.
1. Janikiya saramtixa. ………………………………………………………………………………….
2. Janiwa armaskamati. ……………………………………………………………….………………..
3. Janiwa jachätati. ………………………………………………………………………………..
4. Apayanitätapï. ………………………………………………………..……………………….
5. Taqi chuymajampiwa munsma. …………………………………………………….………………………..
6. Janiwa llakisïtati. ……………………….………………………………………………………..
7. Walikiya saramxa. …………………………………………………………………………….…..
8. Walpuni amuyasïta. …………………………………………………………………………….…..
EJERCICIO 2.
❖ Añadir el sufijo –na o el sufijo –ru de acuerdo al contexto.
1. Jurpüruxa jupaxa yatiña uta………. yatichani.
2. Jutiri maraxa jiwasaxa qhathu………. sarañäni.
3. Tatajaxa mamajaru thakhi………. suyani.
4. Qharüruxa nayaxa qullaña uta………. sarä.
5. Jutiri phaxsixa mamaja………. uruyä.
6. Nayaxa Oruro marka ………. thuqhü.
7. Qharüruxa wawama………. sutiyäta.
8. Kullakajaxa saxta uta………. phayani.
39
UNIDAD CINCO
40
YATIYAWI QILLQAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Observe el gráfico y conjugue los verbos en forma obligativa.
Jumaxa ………………………………………………… Nayaxa ………………………………………………….
Nayaxa …………………………………………………. Jumaxa ………………………………………………….
Jupaxa ………………………………………………… Jiwasaxa ………………………………………………
Jiwasaxa ………………………………………………… Jupaxa …………………………………………………
EJERCICIO 2.
❖ Traduce los siguientes mensajes de texto.
1. Yatiqiri sarañamawa.
…………………………………………………………………………………
2. Qharüruxa irnaqiri sarañajawa.
…………………………………………………………………………………
3. Jichhüruxa tuyuri sarañapawa.
…………………………………………………………………………………
4. Jutiri maraxa waka waka thuqhuñasawa.
…………………………………………………………………………………
41
AMTASIÑATAKI QILLQAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Enumere el nombre de cada mes.
1) Enero ……..Llamayu phaxsi
2) Febrero …….Jallu qallta phaxsi
3) Marzo ……..Chinu phaxsi
4) Abril ………Qasawi phaxsi
5) Mayo ………Achuqa phaxsi
6) Junio …….. Mara t’aqa phaxsi
7) Julio …….. Sata qallta phaxsi
8) Agosto …….. Willka kuti phaxsi
9) Septiembre …….. Lapaka phaxsi
10) Octubre ……..Taypi sata phaxsi
11) Noviembre ……..Llump’aqa phaxsi
12) Diciembre …….. Anata phaxsi
EJERCICIO 2.
❖ Escribe oraciones en forma obligativa usando los dias de la semana.
1. Kürmi uruxa ajedrez anatañajawa.
2. …………………………………….……………………………………………………….
3. ………………………………………….…………………………………………….….
4. ………………………………………………..………………………………………….
42
JAWILLA QILLQAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Observe los gráficos y escribe al acontecimiento social que corresponde
a cada invitación.
……………………………………………………………. …………………………………………………………….
……………………………………………………………. …………………………………………………………….
EJERCICIO 2.
❖ Escribe el número en el significado que corresponde.
Munata wila masinaka. ____ Será a las 3 de la tarde.
1. Pä waranqa pä tunka phisqhani marana. ____ Les invitamos.
2. Sata qallta phaxsina. ____ Querida familia.
3. Jawillanipxsma. ____ Se llevará a cabo en mi casa.
4. Kimsa jayp’u pacharuniwa. ____ En el mes de septiembre.
5. Utajankaniwa. ____ En el año 2025.
43
UÑTASA QILLQAÑÄNI
EJERCICIO 1.
❖ Escribe los nombres de los animales en aimara.
……………………. ……………………… ……………………... ……………….…... ………………………..
……………………. ……………………. ……………………. ……………………. …………………….
EJERCICIO 2.
❖ Describe los siguientes gráficos.
1. …………………………………………………………………………………….
2. …………………………………………………………………………………….
3. …………………………………………………………………………………….
1. …………………………………………………………………………………….
2. …………………………………………………………………………………….
3. …………………………………………………………………………………….
1. …………………………………………………………………………………….
2. …………………………………………………………………………………….
3. …………………………………………………………………………………….
44