SUTIQ PHASMINKUNA OTAQ T’AQANKUNA.
(CLASIFICACIÓN
DE LOS SUSTANTIVOS).
1). CHANIN SUTICHAQ. Sustantivo propio.
2). MANA CHANINCHAQ SUTI. Sustantivo
comun.
3) RIKUY HAP’INA SUTIKUNA sustantivos
concretos.
4). MANA RIKUY, MANA HAP’INA SUTIKUNA.
Sustantivos Abstractos
5). MANA YUPAY ATINA SUTIKUNA.
Sustantivos no contables
6). YUPAY ATINA SUTIKUNA. Sustantivos
contables
1). CHANIN SUTICHAQ. Sustantivo propio.
• Chaninchanmi runakunata, llaqtakunata ima.
El sustantivo propio sirve para nombrar, personas, y lugares.
• Qhawarichiykuna.
• Ankawasi, Willka (Sagrado)mayu (río), willkamayu, (rio sagrado)
Qosqo, Salkantay. Saqsay (zacearse)waman (águila) Saqsaywaman
(águila saseate), Chinchero, Pacha (tierra) kuteq (regenerar),
Pachakuteq (regenerador de la tierra)
• Qorikancha Awsangate (awqaqati) (arrea al enemigo), Cheqakupe,
Pawqartanpu. Q’enqo, piki llaqta, Ollantaytanpu, pitu siray,
• Pachatusan, Wanakawri, Waqra pukara, Choqekiraw,
Askhama kasqa ankakunaqa, huk’uchacha, hanp’atucha ima. Puka
moqopi
Manan yachanichu hinapaschá kakun. Arin chhaynan!
Taytamamay panallayña chakranchista richun.
• Cheqakupe. s. Geog. (Topón. cheqa, verdad; k'upa,
frondoso). Checacupe. Distrito de la provincia de Canchis,
Qosqo, Perú, con 5,093 habitantes en 1981. SINÓN:
Ch'eqakupi.
• Pawkartanpu. s. Geog. Paucartambo. Importante provincia
del departamento del Qosqo, con 33,383 habitantes en
1981. Es conocida como la Provincia Folklórica del Qosqo
por la riqueza y variedad de las numerosas danzas .
• Vernaculares que se cultivan en las diferentes festividades
que se celebra, en especial en el de la Virgen del Carmen,
el 16 de julio. || Etnohist.
• En la época inka, región importante del Antisuyu, por la
riqueza y los recursos que ofrecía, fundamentalmente
coca, plumas, madera, etc., al igual que Machupijchu.
• El Inka Qhapaq Yupanki inició las conquistas del famoso
Antisuyu, atravesando el río Map'acho o Pawkartanpu;
siendo continuadas por los Inkas Yawar Waqaq y Tupaq
Yupanki, que llegaron hasta los rios Pilqopata, Piñipiñi y el
Amaru Mayu que posteriormente tomó el nombre de Madre
de Dios. || Hist. En la conquista y coloniaje españoles
• Kaymi pawqartanpu llaqta.
• Kaymi hatun plazanku pawqartanpuq.
• Pawkartampu fue importante corregimiento, por
cuyo asiento, primero en la planicie de Kallipala y
luego en la actual capital provincial, gobernaron
21 Corregidores, hasta la independencia del Perú.
• Los productos selváticos, mineros y
agropecuarios le dieron vital importancia para
que la Corona Española construyera el famoso
Puente Carlos III, de estructura de calicanto, que
sigue en uso pese a sus tres siglos de existencia.
• En la actualidad, Paukartanpu es productora
importante de madera, arroz, maíz, trigo y
cebada, junto a la gran variedad de papas que le
dieron mucho renombre.
• pawqar. s. V. PAWKAR.
• Kaykunan pawqartanpuq chakankuna.
• Kaytaqmi qheswa chaka
2). MANA CHANINCHAQ SUTI. Sustantivo comun.
• Kay sutichaqqa riman uywakunamanta tukuy
imaymanakunamanta ima
• El sustantivo común habla para nombrar animales y cosas.
• Alqo, atoq, urpi,
• wallpa ( apuq wallpan = lluthu, pisaqa) Perdiz,
• waswa (pato silvestre), p’uku, mot’e hanp’ara, phillpintu, (philli,
thuta).
• Chay p’ukupi mot’e kashan hanp’ara patapi
• Qhawarichiykuna.
• Rumi, k’illichu (sernicalo), mach’aqway, p’acha, siwi, tulunpi, k’alla,
lirpu, sipi, meqa, isanka (canasta donde se filtra la chicha), raki,
mak’as, p’uyñu.
Panachay allinchu kaypi kashanki, ari allinmi kashani kaypi, lirputa
ruwaspa,
Pikunan (quienes) , imapi (en que) aqhata q’epinku (cargan la
chicha)?, Pikunan , imapi aqhata q’epinku?,
Allin waynakunallan mak’aspin q’epinku,
warmikunataq p’uyñupitaq aysakun.
Buenos jóvenes solamente cargan en arríbalos,
y las mujeres jalaban en jarra.
Mankapi paraqay sarata maskhamushay,
( en la olla anda buscando el maíz blanco)
Mot’eta t’inpuchikun allin wayk’ukunankama,
(el mote se hace hervir hasta que cocine bien)
Chaymi allin kurkunchispaq
(por eso es bien para nuestro cuerpo)
• Mankapi mot’e allin t’inpusqa. Khawlla sara
• Khaynatan kallpachan mot’eqa kurkunchista.
Sipi mak’anpi, siwikuna
ruk’ankunapi
Inkanchispa qoyanmi payqa,
puka qantu t’ikata hap’ispa
wantuchikushan: Inti
taytanchispa q’ochunpi
• Payqa Inkanchispa qoyanmi. (ella es su esposa de
nuestro inka)
• Inkaq qoyanpaq qelqasqa. (lo que esta escrito
para la esposa del inka).
• Paña mak’anpi sipi churasqa kashan (En su brazo
derecho esta puesto el brasalete )
• Siwikuna llapan ruk’ankunapi tarikun (Los anillos
se cuentra en todos sus dedos)
• Puka qantu t’ikata hap’ishan. Esta agarrando
clavelinas rojos (llamado qantu)
• Inti taytanchispa q’ochoyninpi wantuchikushan
(se esta haciendo cargar en la fiesta de nuestro
padre sol)
3) RIKUY HAP’INA SUTIKUNA sustantivo concreto.
• Kay sutichaqqa rimanmi rikusqa, hap’ina sutikunamanta.
• Este sustantivo habla de objetos que se pueden ser tocados y vistos.
• Qhawarichiykuna.
• T’ika, (flor) runtu, (huevo) phillpintu, (mariposa) tapara, (libro) simi taqe (
diccionario), choqllo, Choclo tierno), ch’onqay = succionar o chupar
• p’uku (plato), taqlla, (arado de palos) chakitaqlla, (arado de pie) khituchi, (hoz sin
dientes, solo para desyerbar), muyuy = dar vueltas.
• Ti’kaq misk’inta phillpintukuna ch’onqas
• El dulce de la flor dando vuelta succionan las mariposas
• Q’oncha, (cocina) k’illinsa (braza), uspha (ceniza), qowe aycha (carne de cuy),
llama ch’arki aycha (carne deshidratada de llama, ch’ullu, (gorra tejido de lanas
distintas), kankay = asar, q’apariy = oler
• Qowi aychata q’onchaq k’illinsanpi kankakun q’aparishaqta.
• llikllakuna (mantas), ichhuna (segadera que posee dentadura metálica)
• Mariachaq (De la Mariita) wasicharukuyninpiqa (en la construcción de su casa)
mihunankunaqa (las comidas) sinchi (bastante) llasaqpuni (harto) riki (nocierto /es
verdad) kasqa (Habia).
• Mijuna, mikhuna, mihuna
• Mariachaq wasicharukuyninpiqa mihunankunaqa sinchi llasaqpuni riki kasqa.
• En la construcción de su casa de mariinta había bastante comida
4). RIKUY, MANA HAP’INA SUTIKUNA. Sustantivos
Abstractos
Kay sutikunaqa rimanmi mana hap’iy atina
sutikunamanta.
Este sustantivo habla de nombres abstractos, que
se pueden ver no se pueden tocar.
Qhawarichiykuna.
Llanthu (sombra), mosqhoy (sueño)
Nanay (dolor), munay (querer),
phiña (amargo renegon), iñiy (creer),
nuna (alma), q’oñi (caliente),
chiri (frio), kusikuy (alegría) , asiy (reir) .
Hatun sach’aq llanthunpi puñuruspa
mosqhoyukushasqani, wiksa nanaywan.
Estaba durmiendo debajo de la sombra de un árbol
grande y estaba soñando con dolor de mi
estómago.
Qaynuchay sinchi chiri aqha ukyasqaymanta,
hinaspacha, mamay phiñallaña niwashasqa.
Ayer por haber tomado chicha muy frio, de manera
que, mi madre totalmente amarga me esta
diciendo.
Qella m’aqta q’oñichiy chay chiri aqhataqa nispa.
Jovensuelo ocioso as calentar esa chicha fría
diciendo.
Noqataq sinchi kusikuypi kashasqani, apu
intinchispi iñispa
Y yo estaba demasiado alegría, teniendo
muchisima fe en nuestro padre sol.
Chhaynatan mamanchisqa noqanchista
munakuspa niwanchis imaymanakunata.
Así nuestra madre nos dice varias indicasiones
por amarnos a nosotros.
Ichaqa noqanchis mana uyarinchischu,
mamanchispa niwasqanchistaqa.
Pero nosotros no le escuchamos las indicaciones
de nuestra madre.
• Kaypi qhawaychis mamanchiskuna
imaymanata niwaspa maypipas allintapuni
qhawawanchis.
• Mamanchismi allin mikhunata wayk’uspa
wiñachiwanchis, chaymi kusisqa payqa
rikuwanchis
• Huk ñawpaq kaq llinphipi imakunatan
mamanchiskuna ruwashanku.
• Iskay qhepakaq llinphipipi imatan ruwashan
munay warmi uña herq’echanwan kuska.
• Kay q’onchapi imakunatan rikushanki?
• Rikuy mana hap’ina sutikunata qelqay chay
iskaynin llinphikunapi.
• Hayk’a runakunan huk ñeqe llinphipi
tarikunku?
• Iskay kaq llinphipi imakunatawanmi rikunkichis
• Kaypin munay p’itaq ch’iti qowi samashan.
• Imakunatan rikunkichis kaypi
• Ch’iti p’itaq qowe puñushan.
• chay hatun q’epirina patapi.
• Q’epirinaqa allin khipusqan kashan. Iskay
machu k’ullukunapi qaqa watasqa.
• iskay munay urpichakuna qhawamushanku
saykusqa puñusqanta chay ch’iti p’itaq
qowitaqa.
• Hinaspataq taytanchis kusikuyta qoshan chay
uywachakumanqa sumaq puñusqanpi.
• Qoweq puñusqan panpaq pachanpi kashan
sumaq zanakukuna.
• Ch’iti = ágil, p’itay = saltar,
• puñushan = esta durmiendo;
• Chay (esa, eso) hatun (grande)
• Q’epirina (manta para cargar), patapi (encima).
• Q’epirinaqa (el atado) allin (bien) khipusqan
(amarrado) kashan (esta).
• Iskay machu (en dos viejos) k’ullkunapi (en un
tronco) qaqa (fuerte) watasqa (amarrado).
• iskay munay (dos hermosos/as) urpichakuna
(palomitas)
• qhawamushanku (están viendo) saykhusqa
(cansado) puñusqanta (durmiendo) chay ch’iti
p’itaq qowitaqa (a es agil conejo saltarin).
• Hinaspataq (y así/ por consiguiente)
taytanchis (nuestro padre) kusikuyta (alegría)
qoshan ( esta dando) chay uwachakumanqa (
a esos animalitos).
• Qoweq pachan (debajo) puñusqan
(durmiendo) panpapi ( en el suelo), kashan
(esta) sumaq (sabrosa / agradable)
zanakukuna (zanahorias).
• Qoweq puñusqa pachanpi kashan askha
zanakukuna
• 1. Qaynunchayqa sinchitapuni yarqayachikuni,
pisillatan yanay apamusqa mikachiytaqa, alqos
wakin mihunata ayqechipusqa.
• (Ayer me dio mucha hambre, mi pareja había traído poco picante, una parte de
la de la comida lo hizo escapar el perro)
• 2. Yayayku hanaqpachapi tarikuq taytallay,
amaya watenqayman chayachiwaychu. (padre que te
encuentras en el cielo, no nos hagas llegar a la tentación)
• 3.Willka mayupi wayt’aruqtinña thak karuni.
• [Nadando en el río Sagrado(Vilcanota) me encontre tranquilo o en Paz]
• 4.Turachallay q’omer kusmaykiwan, puka
waraykipuwan ima churakuy.
• (hermanito ponte con tu camisa verde y con tu pantalon rojo)
• 5. Ñañachaykuna kiwinamanta t’antata
ruwaychis. (hermanitas hagan pan de quinua)
• Alqo mihunata suwakuspa ayqechishan.
• Kaypi alqo imatan ruwashan?
• Kaymi kiwinamanta t’anta ruwasqa.
• Khaynan kiwinaq allin kurkunchis kallpachaynin.
• 6. Manqos wasikuna hayk’an tarikun Qosqonchispi.
• (En el Cusco cuantas iglesias se encuentran) [La catedral, compañía de Jesús, Santa
catalina, Templo de la merced, Santa Clara, San Francisco, San pedro, Almudena,
Templo de patrón de Santiago, templo de belén, Templo de Santa Ana, Patrón de San
Blas, San Cristóbal, El templo de recoleta, San Sebastián y de San Jerónimo.]
• 7. kiswarkancha patapin ruwaranku hatun manqos wasita,
hawqaypatamanta yuraq aqota huñuspa, ima manqos
wasimantan rimashanchis?
• ( en el palacio del inka Wiraqocha se contruyo la catedral del Cusco,
juntanto toda la arena blanca de la plaza de armas del cusco que fue traído
por los incas de la costa Peruana, de que templo estamos hablando)
• 8. Manan kanchu waranway k’aspiqa kay yarqhaman
churanaypaq.
• (No hay palo de Waranway para poner a esta acequia)
• 9. Reqsinkichu icha manachu chay waranway shach’ata?
• ( conoces o no ese arbusto de waranway)
• 10. Ima sach’akunata, ruyakunatan reqsinki
tawantinsuyunchispi?
• (que arbusto y árboles conoces)
• 11. Ima kiska sach’akunatan reqsinki?
• (que arbusto con espinas conoces en el Tawantinsuyo)
Compañía de Jesús, paraninfu Univercitario,
llapan kay monqos wasi hatun suntur yachay
wasi ruwakuran inkakuna saqsaywaman
ruwasqanku rumikunawanmi.
• Kiswar kancha patapin ruwakuran (catedral del
cusco)
• Kiswarkanchaqa Inka Wiraqochaq wasinmi karan,
chaypin tiyaran iskaynin churinkunawan, auwki inka
orqo Tito Kusi Yupanki.
• Kaypin kawsaranku akllakuna llapan
tawantinsumanta akllasqa munay yuyaysapa
sipaskuna.
• Kunantaq kapun mojas enclaustras de Santa
Catalina
• T’oqo kachi llaktapin inkakunaq wasin patapi
ruwakuran kay San Blas manqos wasi
• Waranway sach’an munay q’ello t’ikayoq,
kaymantan ruwakuran isankakuna, tiyanakuna.
• Kay sach’an wiñan askhallaña wayoqhari
punaman yanaqochaman rinapi, llapan
ñannintinpi.